Skaitau jau ne pirmą šio autoriaus knygą ir nepaisant to, jog visos šio autoriaus knygos panašaus stiliaus, knyga įtraukė taip, jog nesinorėjo nuo jos atsitraukti, kol nebaigiau skaityti. Iki pabaigos išlaikoma intriga, kur...

Skaitau jau ne pirmą šio autoriaus knygą ir nepaisant to, jog visos šio autoriaus knygos panašaus stiliaus, knyga įtraukė taip, jog nesinorėjo nuo jos atsitraukti, kol nebaigiau skaityti. Iki pabaigos išlaikoma intriga, kur Luji Antiochą nuves gandrų paieška. Detektyve nėra jokių nesutampančių detalių, dėl to atrodo tiesiog neįtikėtina, kaip tokie kūriniai gimsta tiesiog kažkieno galvoje, be to kurinyje yra ne viena žiauri/kraupi scena.. kartais net priverčianti susimastyti ar kurinys nėra paremtas kažkokia baisia tikrovėje nutikusia istorija. Knygos nerekomenduočiau jautrių nervų skaitytojams, bet šiaip detektyvų mėgėjams tai tikrai puiki knyga.

Niekada nemaniau, kad tokia knyga atsidurs mano lentynoje, tačiau kartais smalsumas nugali. Šios knygos esmė - moterų ir vyrų stereotipizavimas iki paties bukiausio lygio, atmetant bet kokį žmogaus individualumą ar ypatybes. Tai...

Niekada nemaniau, kad tokia knyga atsidurs mano lentynoje, tačiau kartais smalsumas nugali. Šios knygos esmė - moterų ir vyrų stereotipizavimas iki paties bukiausio lygio, atmetant bet kokį žmogaus individualumą ar ypatybes. Tai kvaila knyga apie tai, kokius žaidimus (nekelti ragelio, apsimesti užsiėmusia, jokiu būdu neištarti žodžio „įsipareigojimas“ etc.) reikia žaisti jeigu nori apsukti vyrą aplink pirštą. Kodėl išvis nusprendžiau šią knygą perskaityti iki galo? Kad galėčiau susidaryti savo nuomonę apie knygą, kurią dauguma jaunų merginų kažkodėl laiko santykių biblija. Deja tai labai toli nuo tiesos.

Knyga patiko. Nuotraukos gražios, informacijos nemažai. Bet... Kartais tos informacijos norėjosi daugiau. O ir pasakojimo stilius ne visada patiko.
Šiaip rekomenduoju paskaityti tiems, kas domisi kitomis kultūromis, tolimais...

Knyga patiko. Nuotraukos gražios, informacijos nemažai. Bet... Kartais tos informacijos norėjosi daugiau. O ir pasakojimo stilius ne visada patiko.
Šiaip rekomenduoju paskaityti tiems, kas domisi kitomis kultūromis, tolimais kraštais. Puikus būdas bent mintimis nukeliauti kitur ir atsipūsti nuo kasdienybės.

knygoje vaizduojamas šeimos, kuriai gimsta neįgalus kūdikis gyvenimas, o tiksliau, sprendimai ir apsirendimai, širdgėlos, nuosmūkiai ir pakilimai, savęs ieškojimas. Vaizduojamas sudėtingas tėvų pasirinkimas, tarpusavio...

knygoje vaizduojamas šeimos, kuriai gimsta neįgalus kūdikis gyvenimas, o tiksliau, sprendimai ir apsirendimai, širdgėlos, nuosmūkiai ir pakilimai, savęs ieškojimas. Vaizduojamas sudėtingas tėvų pasirinkimas, tarpusavio santykių išbandymas,moters, kaip mamos, kaip žmonos ir kaip asmenybės dilemos. Knyga paliečia labai opius klausimus, bet viskas parodoma kitu kampu, iš kitos perspektyvos.

Pastebėjusi begales gerų atsiliepimų bei vertinimų, labai magėjo ir man perskaityti šią istoriją apie Smilą ir jos sniego jausmą. Ir skaudžiai nusivyliau. Skaitydama šią nykią istoriją, jaučiausi it šaltą žiemos...

Pastebėjusi begales gerų atsiliepimų bei vertinimų, labai magėjo ir man perskaityti šią istoriją apie Smilą ir jos sniego jausmą. Ir skaudžiai nusivyliau. Skaitydama šią nykią istoriją, jaučiausi it šaltą žiemos dieną prilietus liežuviu metalo gabalą. Kai skauda, bet ir patraukt ne taip paprasta. Kadangi esu iš tų žmonių, kurie labai sunkiai numeta pradėtas skaityti knygas, nenumečiau ir šios. Nors kiekvieną puslapį verčiau su kančia akyse ir kankinausi visą mėnesį. Tai istorija apie merginą Smilą (nu ką jau čia merginą, moteraitę virš 30-ies), kuri pradeda kišti nosį giliai ne į savo reikalus ir taip įsipainioja į bjaurią, labai šaltą ir niūrią istoriją. Dar, regis, ir įsimyli kažkur pusiaukelėje. Ir dar tokį personažą, kuris man atrodo toks nepatrauklus, kad paskaičius jų sekso sceną net krūpteliu. Nors pati Smila man taip pat nekėlė jokio susižavėjimo. Įsivaizdavau nykią, be ryškesnių bruožų šviesiaplaukę. Vienintelis dalykas, kuris galėjo žavėti, tai jos meilė šalčiui ir sniegui. Dar, žinoma, didžiulis viso to išmanymas. Skaitant jaučiasi autoriaus išmanymas ne tik sniego ar ledkalnių, bet ir Grenlandijos, ypatingai laivybos niuansų. Tik bėda ta, kad būtent visa tai mane mažiausiai ir domino. Nesu iš tų žmonių, kurie išsižioję klausosi bet kokio žmogaus, puikiai išmanančio kažkokį tai dalyką, kuris man visiškai tolimas. Visuomet pradedu nuobodžiauti. Taip buvo ir su šia knyga. Personažai visiškai nesimpatiški, įvykių eiga paini, kartais reikia tą patį puslapį perskaityti, jei ne dar vieną, tai du kartus. Džiaugiuosi pagaliau ją įveikusi. Jau laukiu tos akimirkos, kai atiduosiu ją bibliotekoje.