Knygą perskaičiau dar šių metų pradžioje, kai pasižadėau šiais metais, kuo daugiau jų perskaityti. ą pasirinkau, nes rekomendavo draugai, o ir šiaip J.R.R. Tolkien kūryba mane smarkiai žavi ir įkvepia.
Taigi, kas mane...

Knygą perskaičiau dar šių metų pradžioje, kai pasižadėau šiais metais, kuo daugiau jų perskaityti. ą pasirinkau, nes rekomendavo draugai, o ir šiaip J.R.R. Tolkien kūryba mane smarkiai žavi ir įkvepia.
Taigi, kas mane patraukė labiausiai, kad tai ,,Žiedų Valdovo'' priešistorė, viena iš pagrindinių istorijų susijusių su Viduržemiu. Gaila tik tiek, kad autorius tiek stengėsi ą tobulinti ieškoti geriausių kelių, kad taip ir nespėjo pabaigti, iki galo. Didelė pagarba jo sūnui, kuris ryžsi pabaigti tėvo pradėtą darbą.
Pasakojime juntamas apgalvojimas, išvedžiojamai jungiantys jį su kitomis Viduržemio istorijomis. Pati istorija gana niūri, kupina kritimų ir nusivylimų. Yra ir šviesių akimirkų, bet jos lyg probėkšmas, mažutis atsiminimas istorijos verpetuose. Pabaiga iš tiesų žavinga, nors tragiška. Vienus likimas suvedė draugėn galbūt paskutiniam kartui, kitus - pražudė. Tačiau tai visai nenuvylė, kaip tik sužadino vaizduotę, privertė susimąstyti.
Patiko ir piešiami veikėjų portretai, Tolkienas žavi tuo, kad kiekvienas veikėjas apgalvotas, turi savotišką charakterį ir požiūrį. Pavyzdžiui Turinas, nepalaužiamas užsispyrėlis, puikus karžygys.
Knyga verta dėmesio, ir jegu dar neskaitėte Žiedų Valdovo trilogijos, rekomenduočiau pirma perskaityti kitas Tolkieno knygas; o tik tada jų tęsinį. 4.5/5

Šiaip nesu fantastikos mėgėja, todėl į knygas iš skyrelio "Fantastika" niekad per daug nekreipiau dėmesio. Tačiau perskaičiusi S. Kingo knygą "Švytėjimas", likau sužavėta psichologizmu, o fantastiniai elementai tik...

Šiaip nesu fantastikos mėgėja, todėl į knygas iš skyrelio "Fantastika" niekad per daug nekreipiau dėmesio. Tačiau perskaičiusi S. Kingo knygą "Švytėjimas", likau sužavėta psichologizmu, o fantastiniai elementai tik paryškino kitas kūrinyje gvildenamas problemas. Todėl kai į rankas papuolė "Žalioji mylia", perskaičiau ir ją. Ir šis kūrinys man labai patiko, o fantastikos, sakyčiau, čia dar mažiau, nei "Švytėjime". Kūrinyje veiksmas vyksta 1932 metais, kai mirties bausme nubausti kaliniai būdavo numarinami elektros kėdėje. Buvęs kalėjimo prižiūrėtojas pasakoja istoriją iš savo darbo patirties apie vieną kalinį, kuris buvo nuteistas už klaikų nusikaltimą, tačiau po truputį ima aiškėti detalės, jog galbūt nuosprendis nebuvo visai teisingas...Puikus psichologinis detektyvas, verčiantis susimąstyti apie daug ką: žmogaus vaikystę, auklėjimą, jo įtaką tolimesniam gyvenimui, gerumo naštą, kalinių gyvenimą, pagaliau senatvę...

Knyga įtraukianti į istoriją, tačiau žargoniški žodžiai tiesiog "drąskė" akis beskaitant. Taip pat kaip ir meilės scenos, jų visoje knygoje kokie 7 % teksto. Jie tikrai nebuvo itin reikšmingi pačiam veiksmui ir istorijai....

Knyga įtraukianti į istoriją, tačiau žargoniški žodžiai tiesiog "drąskė" akis beskaitant. Taip pat kaip ir meilės scenos, jų visoje knygoje kokie 7 % teksto. Jie tikrai nebuvo itin reikšmingi pačiam veiksmui ir istorijai. Tad galėjo jų ir nebūti. Matyt šioms scenoms turėjo įtakos E L James knyga Penkiasdešimt pilkų atspalvių, dėl kurios buvo pamišę daugelis skaitytojų, taip pat ir kino industrija.

Nereali knyga, norisi skaityti dar ir dar. Knyga ne apie eilinį gyvenimą. Supratau kokia esu laiminga kad turiu mama, tėtį.Kad nereikia man kentėti tai ką kentėjo pagrindinė šios knygos veikėja. Knygoje parodoma, kad net ir...

Nereali knyga, norisi skaityti dar ir dar. Knyga ne apie eilinį gyvenimą. Supratau kokia esu laiminga kad turiu mama, tėtį.Kad nereikia man kentėti tai ką kentėjo pagrindinė šios knygos veikėja. Knygoje parodoma, kad net ir tie vaikai iš kurių mažiausiai tikimasi, gali būti labai gerai žmonėmis. Ir dar parodo kad vaikų namai tai ne gėda, tai parodo koks vaikas yra stiprus be tos tėvų šilumos.

Sunku kažką naujo ar įdomaus parašyti apie knygą, kuri tiek daug buvo aptarinėjama skaitytojų (ir ne tik) pasaulyje.
Tai knyga, kurią galima perskaityti labai greitai, tačiau ji nėra paprasto ar super lengvo turinio. Turtingi...

Sunku kažką naujo ar įdomaus parašyti apie knygą, kuri tiek daug buvo aptarinėjama skaitytojų (ir ne tik) pasaulyje.
Tai knyga, kurią galima perskaityti labai greitai, tačiau ji nėra paprasto ar super lengvo turinio. Turtingi ir ryškūs aprašymai, situacijos bei charakteriai suteikia knygai kažkokios magijos, jog vaizdiniai dar ilgai gyvena atmintyje.
Negalėčiau išskirti itin didelių skirtumų tarp pirmos ir antros dalies. Manau, jog daug kam pirmoji tiesiog paliko gilų įspūdį, nes ji buvo kulminacijos taškas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Antroji knyga tiek emocijų jau nebesukėle ir tai yra visiškai natūralu.
Aš ją skaičiau su tokiu pat malonumu, kaip ir pirmąją dalį. III-ioji dalis jau guli ant staliuko prie lovos :)