Knyga patiko, kaip įprastai, dar neteko nusivilti šio rašytojo kūryba, bet kažko pritrūko, per daug realios istorijos, troškau to Murakamiško keistumo, tos istorijų magijos, kuri apsakymuose retkarčiais sužybėdavo, bet...

Knyga patiko, kaip įprastai, dar neteko nusivilti šio rašytojo kūryba, bet kažko pritrūko, per daug realios istorijos, troškau to Murakamiško keistumo, tos istorijų magijos, kuri apsakymuose retkarčiais sužybėdavo, bet tuojau pat ir išnykdavo.

Perskaičius šią knygą liko labai dviprasmiški jausmai. Iš vienos pusės tai labai naudinga knyga, padedanti suvokti kaip nesaugiai mes gyvename ir kaip greitai gyvenimas gali imti griūti kaip kortų namelis vos ilgėliau dingus...

Perskaičius šią knygą liko labai dviprasmiški jausmai. Iš vienos pusės tai labai naudinga knyga, padedanti suvokti kaip nesaugiai mes gyvename ir kaip greitai gyvenimas gali imti griūti kaip kortų namelis vos ilgėliau dingus elektros energijai, ar praūžus gamtos stichijai. Pati prisimenu, kaip po didelės vėtros visame rajone, kuriame gyvenau, savaitei buvo dingusi elektra ir kaip stipriai tai pakeitė kasdienybę. Dalykai, kuriuos šiandien priimame kaip savaimę suprantamą dalyką - telefonas, internetas, maistas parduotuvėse, skubi pagalba... Viskas gali dingti per vieną savaitę jei tik įvyks...
O įvykti gali. Todėl paskaityti knygą tikrai naudinga. Tikrai nepradėsiu įsirenginėti bunkerio ir nebandysiu apsirūpinti maisto produktais metams, bet atidžiau apsidairysiu ir paieškosiu kur yra įrengtos miesto slėptuvės, kur galima gauti geriamo vandens, jei jis dings namuose ir t.t.

Tačiau knyga parašyta autoriaus, kuris labai vertina ginklus ir netgi siūlo investuoti į juos, t.y. kaupti kuo didesnes ginklų atsargas. Šie jo priminimai viso skaitymo metu labai gadino nuotaiką ir kelis kartus net norėjau mesti knygą į šoną.
Bet perskaityti verta. Vien tam, kad pasitikrinti kiek mes iš tiesų žinome apie išlikimą moderniame pasaulyje.

Pažintis su K.Alvtegen nuvylė. Įtampa yra, siužetas yra, bet į akis stipriai krenta visokie nelogiškumai ir keistoka pabaiga, tarsi skubant kuo greičiau užbaigti knygą. Perskaičius tokią knygą, po savaitės jau sunku...

Pažintis su K.Alvtegen nuvylė. Įtampa yra, siužetas yra, bet į akis stipriai krenta visokie nelogiškumai ir keistoka pabaiga, tarsi skubant kuo greičiau užbaigti knygą. Perskaičius tokią knygą, po savaitės jau sunku pasakyti apie ką ji buvo.

Niekada nemaniau, kad man teks skaityti knygą apie namų tvarkymą, ir taip pat nemaniau, kad galėčiau tokią knygą įvertinti 5 žvaigždutėmis. Tačiau „Tvarkingų namų stebuklas“ iš tiesų yra ta knyga, kuri gali pakeisti...

Niekada nemaniau, kad man teks skaityti knygą apie namų tvarkymą, ir taip pat nemaniau, kad galėčiau tokią knygą įvertinti 5 žvaigždutėmis. Tačiau „Tvarkingų namų stebuklas“ iš tiesų yra ta knyga, kuri gali pakeisti požiūrį į savąją aplinką bei namus. Pats drabužių lankstymas, susukimas ar suvyniojimas man nebuvo svarbiausia šios knygos ir paties metodo dalis. Svarbiausia man buvo tai, kad autorė labai įtaigiai ir suprantamai paaiškino, kokie dalykai turi likti, o su kokiais metas atsisveikinti, tuomet visas tvarkymosi procesas tampa labai lengvu, maloniu ir šiek tiek transformuojančiu įvykiu. Ir pirmą kartą mano namuose atsirado vietos.

Šio autoriaus turbūt pristatyti niekam nereikia. Kas nežino jo iš knygų, turbūt vistiek yra susipažinę su juo televizijos laidose.
O čia dar viena puiki Algimanto Čekuolio knyga :)
Ši ypatinga, nes vieną knygos dalį...

Šio autoriaus turbūt pristatyti niekam nereikia. Kas nežino jo iš knygų, turbūt vistiek yra susipažinę su juo televizijos laidose.
O čia dar viena puiki Algimanto Čekuolio knyga :)
Ši ypatinga, nes vieną knygos dalį autorius paskyrė pasakojimui apie save. Ir pasakojo ne šiaip paviršutiniškai, bet atvirai ir tiesmukiškai. Skaitant tikrai išspaudžiau ne vieną šypsnį :)
Kiekviena jo knyga, man kaip maža enciklopedija, kurioje sužinai vis ką nors naujo ir negirdėto. O ta enciklopedinė publicistika pateikta tik A. Čekuoliui būdingu stiliumi :)

Pirmoji autoriaus skaityta knyga. Tiek išgirtas rašytojas, tai tikėjausi labai daug. Deja, bet teko labai nusivilti. Knygą teko prisiversti perskaityti. Įdomiau pasidarė tik artėjant į pabaigą. Tikiuosi, kad kitos autoriaus...

Pirmoji autoriaus skaityta knyga. Tiek išgirtas rašytojas, tai tikėjausi labai daug. Deja, bet teko labai nusivilti. Knygą teko prisiversti perskaityti. Įdomiau pasidarė tik artėjant į pabaigą. Tikiuosi, kad kitos autoriaus knygos tikrai geresnės.
Siužetas supintas pakankamai išmoningai, tačiau veiksmas vystomas vangokai. Daug pašalinių minčių ir nukrypimų nuotemos įvairiais pasakojimais ir legendomis, kurie, atrodo, nelabai turi įtakos pagrindinei knygos minčiai.
Labai realistiškai perteikta alkoholizmo problema ir kaip ji paveikia žmogų.

Dan Browno knygomis užsikrėčiau po romano Da vinčio kodas. "Inferno" taip pat mus įsuka į nerealiai tikroviškus ir gąsdinančius įvykius. Visas pasakojimas vyksta Italijoje, rodosi toks tikslus ir įtikimas, kad nejučia...

Dan Browno knygomis užsikrėčiau po romano Da vinčio kodas. "Inferno" taip pat mus įsuka į nerealiai tikroviškus ir gąsdinančius įvykius. Visas pasakojimas vyksta Italijoje, rodosi toks tikslus ir įtikimas, kad nejučia pagauni save "googl'inant" apie konkretų paveikslą ar vietą. Perpinta ir paini istorija, kaip visada žavingas ir genialus profesorius Lengdonas ir jo nuostabios įžvalgos, pasakojimai bei grožėjimasis menu, "piktadarys", kuris kėsinasis į visą žmoniją - viskas, ko reikia intriguonačiam romanui. Visa šita ir rasite Inferno. Beje, dar ir labai gera Dantės "Dieviškosios komedijos" " Pragaro" dalies interpretacija. Ir galiu beveik garantuoti, kad kai kitą kartą lankysiuosi Florencijoje ar Venecijoje, būtinai ieškosiu slaptų durelių ar mistinių nuorodų.