Įdomiai parašytas pasakojimas, pateikiantis skirtingas kelių veikėjų istorijas, kurios susipina, kad papildytų vieną, tą pačią pagrindinę. O tas vaikinas ant lyno daugiau kaip fonas, o gal simbolis to verdančio gyvenimo...

Įdomiai parašytas pasakojimas, pateikiantis skirtingas kelių veikėjų istorijas, kurios susipina, kad papildytų vieną, tą pačią pagrindinę. O tas vaikinas ant lyno daugiau kaip fonas, o gal simbolis to verdančio gyvenimo apačioje. Man knyga patiko :)

Na va, perskaičiau ir dar vieną Dorothy Koomson knygą ( atrodo dabar būsiu visas, kurios išleistos lietuviškai, perskaičiusi). Autorė man labai patinka, tačiau tokio įspūdžio ši knyga, kaip anksčiau perskaitytos "Mano...

Na va, perskaičiau ir dar vieną Dorothy Koomson knygą ( atrodo dabar būsiu visas, kurios išleistos lietuviškai, perskaičiusi). Autorė man labai patinka, tačiau tokio įspūdžio ši knyga, kaip anksčiau perskaitytos "Mano geriausios draugės dukra" ar "Moteris, kurią jis mylėjo" ji nesukėlė. Knygoje aprašyta istorija pasakoja apie moterį, kuri sugeba atsistoti ant kojų po gyvenimą supurtančių tragedijų ir bėdų. Iš pradžių nervina Safronos neryžtingumas, tačiau juk niekas nežino kaip kiekvienas mūsų pasielgtume, jei iš po kojų būtų ištrauktas tvirtas pagrindas ...

Puiki knyga. Patiko, kad knygas autorius sulygina su vaistais nuo bet kokių ligų ar bėdų. Man atrodo, tai labai puikus pastebėjimas :) ir man knygos dažnai pagelbėja įvairiose situacijose :) Žanas Perdiu - simpatiškas...

Puiki knyga. Patiko, kad knygas autorius sulygina su vaistais nuo bet kokių ligų ar bėdų. Man atrodo, tai labai puikus pastebėjimas :) ir man knygos dažnai pagelbėja įvairiose situacijose :) Žanas Perdiu - simpatiškas veikėjas, gana netikėtas, nes tokio pobūdžio istorijose dažniausiai moteris yra pagrindinė veikėja. Bet pasirodo ir vyriškio gyvenimas gali būti jausmingas :)

Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir...

Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir išsaugotus raštus. Iš tikro įdomiausia visoje knygoje ir yra korikas, o ne koriko duktė. Tikiuosi apie koriko duktę paskaityti daugiau kitoje knygoje "Koriko duktė ir juodasis vienuolis", tačiau šioje knygoje dominavo korikas. Man asmeniškai budelis/korikas asocijuojasi su tiesiog nemaloniu ir tikriausiai nesveiko proto žmogumi, maždaug "kas gali pasirinkti tokią profesiją savo noru". Tačiau autorius apšviečia skaitytojus kas iš tikro yra tas korikas, kodėl jis juo tampa, ar jis to nori. Kaip jis pats jaučiasi dėl to, kuo yra, kaip jaučiasi dėl to, kaip į jį reaguoja aplinkiniai. Galų gale sunkiu visam miesteliui metu, kai žmonės pasiduoda panikai dėl raganavimo ir pradeda augti žmonių neapykanta netgi vieni kitiems, būtent korikas yra tyriausios sielos žmogus, kuris stengiasi išgelbėti nekaltuosius, atmeta mistikos teorijas ir suvokia, jog įvykiai, kurie vyksta miestelyje neturi nieko bendro su raganomis ir velniais, o tokius dalykus gali padaryti tik žmogus ir godumas.

Neveltui Anos Kareninos istorija yra tikra klasika, ką paėmus paskaityti tikrai nenusivilsi. Apie pačią Anos Kareninos istoriją, manau, jog labai logiškai yra išskirto dvi knygos: pirmoje knygoje Ana - dominuojanti, žavinti,...

Neveltui Anos Kareninos istorija yra tikra klasika, ką paėmus paskaityti tikrai nenusivilsi. Apie pačią Anos Kareninos istoriją, manau, jog labai logiškai yra išskirto dvi knygos: pirmoje knygoje Ana - dominuojanti, žavinti, visi ją myli, visi ja džiaugiasi. Ana - tobula moteris. Vronskis - tobulas vyras.O antrame plane Kiti ir Levinas - nusivylę, pamesti žmonės. Antroje knygoje charakteriai keičiasi, jų likimai keičiasi - aistrą keičia įdirbis, grožį iškreipia pavydas kol visa tai nuveda iki dviejų žmonių tragedijos, o antro plano veikėjai, judėję žingsnis po žingsnio iki savo laimės, pagaliau ją sukuria. Knyga tikrai verta dėmesio, ir ne tik antroji dalis, bet visa Anos Kareninos istorija, kadangi pagrindinės vertybės, apie kurias yra kalbama knygoje, aktualios bus visais laikais.

Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus...

Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus taip įsipainiojęs į sistemos pinkles, kad pats puikiai supranta iš jos nebe išsivaduosiantis.
Knyga tikrai nestokojanti juodojo humoro. Alkoholis, trumpalaikiai meilės nuotykiai, keiksmai... Tai tie dalykai, kurie niekur nedingsta nuo knygos pradžios iki pabaigos.
C. Bukowski yra tikrai tiesmukas ir aštrus knygų autorius. Knyga galbūt ir nepalieka labai stiprios išliekamosios vertės, tačiau paskaityti verta.