Dar vienas skyrius ir einu miegoti. Ritualai, kurie mus vienija

Kiekvienas užkietėjęs skaitytojas turi savo keistenybių. Vieniems knyga yra šventovė, kurios negalima net stipriau praskleisti, kitiems – gyvenimo pakeleivis, turintis sugerti visas bendros kelionės žymes. Jei kada nors jautėte gėdą dėl to, kaip renkatės knygą knygyne, ar gaišote laiką derindami skirtuką prie viršelio spalvos – sveiki atvykę į klubą.

Štai keletas įpročių, iš kurių tikras knygų mylėtojas iškart atpažįsta savą.

Įbėžimų detektorius. Pripažinkime – mes neperkame pirmos pasitaikiusios knygos nuo lentynos. Mes vykdome išsamų patikrinimą, kuriam pavydėtų net muitinės pareigūnai. Ar kampas šiek tiek nusitrynęs? Ar ant nugarėlės yra mikroskopinis įlenkimas? Jei taip – ši knyga keliauja atgal į lentyną, o mes ieškome tos vienintelės, „nekaltos“ kopijos.

Kvapo testas. Taip, mes uostome knygas. Naujos knygos kvapas (dažų ir popieriaus derinys) yra geriausia nemokama aromaterapija pasaulyje.

Knyga avariniam atvejui. Tikras knygų mylėtojas niekada nepalieka namų be „atsarginės“ knygos – lyg pasaulis bet kurią minutę galėtų netikėtai priversti 20 minučių palaukti eilėje (pagaliau legalus laikas skaitymui!). Kuprinėje ji keliauja kartu su laptopu, vandeniu ir nepaaiškinamu kiekiu senų kvitų. Jei fizinės knygos nėra, telefone būtinai tūno bent viena el. knyga, nes kas žino, kada gyvenimas padovanos progą perskaityti dar vieną skyrių. O blogiausias jausmas? Suprasti, kad pasiėmei viską... tik ne knygą.

Skirtukų mados namai. Skirtukas nėra tiesiog popiergalis puslapiui pažymėti. Tai svarbus aksesuaras. Kai kurie skaitytojai praleidžia amžinybę derindami skirtuko spalvą, stilių ar nuotaiką prie knygos viršelio. Negalima naudoti neoninio žalio skirtuko skaitant klasikinę gotikinę novelę – tai tiesiog sugadintų visą estetiką. Skirtukas su snaigėm vasaros atostogų romane?! Čia jau tikra „Mados infekcija“...

Didžioji nuodėmė: lenkti kampai. Ši tema knygų bendruomenę skaldo labiau nei bet kas kitas. „Lankstymo puristai“ teigia, kad užlenktas kampas yra knygos siela. Tai ženklas, kad knyga buvo mylima, nešiojama ir skaitoma su aistra. Kitai pusei bendruomenės užlenktas kampas prilygsta fiziniam skausmui. Jie mieliau panaudos seną kasos čekį, traškučių pakelį ar net banknotą, kad tik nereikėtų kankinti popieriaus.

„Tsundoku“ – menas pirkti, bet neskaityti. Ar žinojote, kad japonai turi specialų terminą apibūdinti šį įprotį? Tai reiškinys, kai perkate krūvas knygų, nors puikiai žinote, kad namuose jūsų laukia dar 20 neperskaitytų. Tai nėra neatsakingumas. Tai – optimizmas! Mes perkame ne tik knygas, bet ir viltį, kad vieną dieną turėsime pakankamai laiko joms visoms. Ar graužia sąžinė, kad lentyna tapo amžinu „TBR“ sąrašu? Ne, apie šį jausmą negirdėjome...

Lentynų architektūra. Knygų dėliojimas lentynose yra atskira meno forma. Vieni rūšiuoja pagal abėcėlę, kiti – pagal žanrus, o vizualistai sukuria vaivorykštes, dėliodami knygas pagal spalvas. Ir, gink dieve, jei kas nors padės knygą į „ne tą“ vietą!

Knygų poligamija. Skaitymas yra pernelyg nuostabus dalykas, kad galėtume apsiriboti viena knyga. Juk kiekviena iš jų turi savo paskirtį ir tinkamą paros metą: ant naktinio staliuko guli vakarinis romanas, kuprinėje laukia saviugdos pamokos, o lentynoje kantriai budi ta, kuri bus atversta „kai ateis nuotaika“. Knygas rotuojame lyg grojaraštį: vienos tinka susikaupimui, kitos – nuotykiui, trečios – netikėtam įkvėpimo pliūpsniui.

Literatūrinės pagirios. Užvertę paskutinį romano puslapį, mes jaučiamės taip, lyg būtume išsiskyrę su visa kompanija artimų draugų, o nauja knyga atrodo kaip pernelyg ankstyvas bandymas pradėti naujus santykius. Kelias dienas vaikštome mintimis tame pačiame pasaulyje, kalbamės su veikėjais ir tyliai gedime, kad knyga jau baigėsi.

Taigi, diagnozė aiški: mes gyvename keliuose pasauliuose vienu metu, statome knygų bokštus ir perkame jas greičiau, nei spėjame versti puslapius. Tad nesvarbu, ar jūsų naktinis staliukas jau linksta nuo trijų vienu metu skaitomų istorijų, ar jūsų vidinis perfekcionistas tiesiog reikalauja tos vienintelės geltonos nugarėlės viršutinei lentynai – jūs esate tarp savų.

Beje, kalbant apie lentynų architektūrą... Ar neatrodo, kad ten palikta ideali laisva vieta kažkam visiškai šviežiam? Užsukite į mūsų naujienų puslapį ir išsirinkite kitą savo „būtina turėti“ egzempliorių. Net jei jis kurį laiką tiesiog gražiai gulės ant stalo – mes neteisime, mes suprantame. :)

👉 Žvilgtelk į šviežiausias naujienas čia!