Nupirkta ir (ne)perskaityta: knygos lietuvių namuose

Skaitmeninė era žadėjo popierinės knygos mirtį, tačiau apsilankymas bet kuriame Lietuvos knygyne ar kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje rodo, kad yra visiškai priešingai. Vienos knygos tampa must-have, asmeninio tobulėjimo įrankiu ar emocine užuovėja, kitos – namų dekoro dalimi.

Pripažinkime: užsukti į knygyną tik pasižvalgyti yra didžiausias melas, kokį sau sakome. Išeiname nešini naujausiu Jo Nesbø detektyvu, nors namie ant naktinio stalelio jau stūkso penkių nebaigtų skaityti knygų bokštas.  

Populiariausių knygų sąrašuose jau kelerius metus karaliauja saviugdos literatūra. Knygos apie produktyvumą, emocinį intelektą, finansinį raštingumą ir vaikystės traumų gydymą graibstyte graibstomos iš lentynų. Daugelio lietuvių namuose tikrai rastumėte James Clear „Atominius įpročius“ ar Bessel van der Kolk „Kūnas mena viską“. 

O kas gali būti geriau už lietingą vakarą su knyga apie šiurpų nusikaltimą kur nors Oslo pakraštyje? Lietuviai dievina įtampą. Jei ant viršelio puikuojasi Chris Carter ar Robert Bryndza pavardė – tai garantuotas bestseleris.

Kodėl? Tai idealus saugus adrenalinas. Mūsų gyvenimas, laimei, nėra itin dramatiškas, bet mums reikia tam tikros įtampos dozės. Be to, šiaurietiškas niūrumas mums labai artimas – mes puikiai žinome, ką reiškia devyni mėnesiai pilko dangaus.

Lietuviai perka viską, kas susiję su istorija. Taip yra dėl to, kad mes vis dar ieškome savo šaknų. Mums svarbu suprasti, iš kur atėjome, ypač kai aplink tiek daug neapibrėžtumo. Istorinis romanas mums ne tik pramoga, bet ir būdas pasijusti šio to didesnio dalimi.

Kristina Sabaliauskaitė šioje kategorijoje nenuginčijama karalienė – jos serijos „Silva Rerum“ ar „Petro imperatorė“ perkamos ne tik skaitymui, bet ir kaip prestižo ženklas lentynoje. Rūta Šepetys įrodė, kad apie skaudžią tremties istoriją galima rašyti kinematografiškai ir įtraukiančiai. O jaunoji karta į rankas ima Norbertą Černiauską, kuris parodė, jog istorija neturi būti sausas faktų rinkinys, ji gali virsti azartišku pasakojimu.

Negalima pamiršti didelių, sunkių ir labai gražių albumų ar stilingų biografijų. Pavyzdžiui, Matthew Perry išpažintis ar Beatos Nicholson kulinariniai šedevrai namų virtuvėse atsiranda tiesiog savaime. Gražus viršelis ant kavos staliuko tikrai prideda papildomų taškų įvaizdžiui priimant svečius. Be to, knyga jau seniai yra tapusi stilinga dovana.

Galbūt ne visos knygos perskaitomos iki pabaigos, bet vien jų turėjimas suteikia mums savotišką saugumo jausmą. Tarsi visi atsakymai jau būtų namuose, tereikia rasti laiko juos atsiversti.