„Žolė užleidžia vietą“ – nauja poeto, eseisto, publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Česlovo Skaržinsko poezijos knyga. Autorius šiuo metu išgyvena ne tik kūrybinę brandą, bet ir kūrybinį pakilimą.

Naujoje knygoje Č. Skaržinskas plėtoja laikinumo, žmogiškosios egzistencijos trapumo ir neapibrėžtumo, žmogaus ir gamtos santykio temas.

Parinkti epigrafai – lakoniškos...

„Žolė užleidžia vietą“ – nauja poeto, eseisto, publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Česlovo Skaržinsko poezijos knyga. Autorius šiuo metu išgyvena ne tik kūrybinę brandą, bet ir kūrybinį pakilimą.

Naujoje knygoje Č. Skaržinskas plėtoja laikinumo, žmogiškosios egzistencijos trapumo ir neapibrėžtumo, žmogaus ir gamtos santykio temas.

Parinkti epigrafai – lakoniškos romėnų poeto Ovidijaus „Metamorfozių“ eilutės– tampa teminiais orientyrais („Omnia mutantur, nihil interit“ arba „Nihil est annis velocius“), akcentuojančiais nuolatinę kaitą, bėgantį laiką, gyvybės ir materijos amžinumą, žmogaus prigimties dvilypumą.

Ryškios užuominos į istorinį laiką, sudėtingus žmonių likimus: „vieni pasiekė Romą / kiti nepriėjo artimiausio miesto“. Šiandieninio miesto samprata jau kitokia – eilėraščių žmogus jį priima kaip neišvengiamybę, prisitaikymą: „miestas / kurį prisijaukinau / yra namai“.

Dar yra Dzūkija, kur netgi „parko pušys dzūkuoja“, „dzūkynę išvaikščioja dainuvio kojos“, kur ir „nūdzien“ gyvenimas „cikras kaip ašara“.

Vytautas Kaziela