Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai...

Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai manau, kad A. Ruseckaitė nuveikė puikų darbą, nupūsdama dulkes nuo rimtosios rašytojos iš vadovėlių ir pagaliau parodydama ją ryškiomis spalvomis, kokiais jai ir buvo būdingos. Tikriausiai tai prie jos kūrinių skaitymo prisidės kur kas daugiau nei įgrisę kartojimai, kad ji labai svarbi Lietuvos literatūros istorijai ir t. t.

Man patiko, kad buvo daug to meto kultūros istorijos, nes - pripažinsiu - neatrodo, kad pakankamai laiko tam skyrėme mokykloje. Taigi, kai kurias vietas tiesiog ryte rijau, vis patikrindama per "Google" kas čia tie vis minimi žmonės, ką jie padarę, kaip atrodė ir pan.

Buvo puiku, kad nebandyta maskuoti ir blogų lietuvių visuomenės pusių: susiskaldymo, Žemaitės nesutarimo su kunigais, kurie buvo ant jos gerai "užsisėdę" (aišku, su kokiu fainuoliu Juozu Tumu-Vaižgantu ji sutarė puikiai). Tai daro istoriją kur kas įtikinamesne, suteikia daugiau konteksto, padeda geriau suprasti tam tikrus to meto priimtus/nepriimtus sprendimus.

Dabar būsiu nenuosekli savo vertinime: man patiko, kad knygoje yra įterpta ir senosios Žymantienės "rokavimosi" su savo kurtais herojais, kurie vis derasi, kad Rašytoja jiems geresnį gyvenimą sugalvotų. Nors tai laužta iš piršto, man pasirodė originalu, linksma, o ir geriau jos kūryboje susivokti padeda (pripažinsiu, skaičiusi kažkada gana daug, bet galvoje nieko per daug nelikę išskyrus Katrę iš "Marti :) ). Antra vertus, mane suerzino visokie intarpai su prakalbusiais Žemaitės daiktais (batais, rankine, pirštinėmis, skarele). Nesakau, kad mintis bloga, bet sakau, jog man jau per keista tapo (nors informacijos juose buvo pateikta visai įdomios).

Kitas dalykas - kažkur knygoje Žemaitė pavadinta pirmąja Lieuvos feministe :) Skamba pretenzingai, bet, kad ji buvo stipri ir įdomi moteris, kuriai rūpėjo ir moterų teisės, jų švietimas, tikrai nenuneigsi. Vis tik, man rodos, aplink ją buvo daug stiprių ir talentingų moterų, nebijančių imtis iniciatyvos, dalyvaujančių visuomeniniame gyvenime ir pan. Taigi, gal čia per stipriai skamba :) (Kita vertus, Žemaitės portretas buvo pirmosios moters portretas atsidūręs Čikagos galerijoje. Čia ne koks argumentas - šiaip įdomus faktelis).

Summa summarum - paskaitykite literatūros, istorijos ir keistokų meilės istorijų mėgėjai :) Verta.

Ačiū ačiū ačiū, p. Aldona, eisiu ieškot kitų Jūsų knygų! Va čia tai istorija, man, kuriai Žemaitė buvo tik "Marčios" autorė (na, ne tik, bet čia gi toookia klasika :) ), atsivėrė tiek daug, kad net sunku patikėti. O...

Ačiū ačiū ačiū, p. Aldona, eisiu ieškot kitų Jūsų knygų! Va čia tai istorija, man, kuriai Žemaitė buvo tik "Marčios" autorė (na, ne tik, bet čia gi toookia klasika :) ), atsivėrė tiek daug, kad net sunku patikėti. O kaip gražiai, vaizdingai, net ir melodingai viskas aprašyta, ne knyga, o pasaka!