Tai kvietimas įsitraukti į savotišką žaidimą: įsižiūrėti ir leisti miestui prabilti detalėse.

Matyt, ne vienam yra pasitaikę, kad gerai pažįstamas, daug kartų matytas daiktas ima ir nustebina netikėta jame pasislėpusia smulkmena. Taip nutinka ir su grafikos ar tapybos darbais – pažvelgi į žinomą, ne kartą tyrinėtą kūrinį ir atrandi jame anksčiau neregėtą detalę: garlaivis svarbaus...

Tai kvietimas įsitraukti į savotišką žaidimą: įsižiūrėti ir leisti miestui prabilti detalėse.

Matyt, ne vienam yra pasitaikę, kad gerai pažįstamas, daug kartų matytas daiktas ima ir nustebina netikėta jame pasislėpusia smulkmena. Taip nutinka ir su grafikos ar tapybos darbais – pažvelgi į žinomą, ne kartą tyrinėtą kūrinį ir atrandi jame anksčiau neregėtą detalę: garlaivis svarbaus asmens portrete, beždžionėlė Vilniaus centre, vis atsikartojanti kepurių pardavimo scena, žaltys turguje... Tie ne iš karto pastebėti mažmožiai paprastai slepiasi vaizdo antrame plane.

Žmonių, gyvūnų figūrėlės, kitos smulkmenos, pagyvinančios ir paįvairinančios kraštovaizdį, kuriančios tikroviškumo, gilumos įspūdį, atspindi miesto vaizduose slypinčią gyvenimo realybę. Šios stafažinės figūrėlės ir tapo atspirties tašku knygos autoriams: istorikams ir menotyrininkams – pasakojant apie įvairius miesto gyvenimo elementus: aprangą ir madą, vaikus ir elgetas, gatvės muzikantus ir prekeivius, užeigas, laivus, sielius ir kita.

Šis leidinys gali būti skaitomas kaip dvi atskiros knygos: kaip straipsnių rinkinys apie miestiečių kasdieną, paremtas stafažinių figūrėlių analize, ir kaip meno albumas, pristatantis XIX a. Lietuvos dailės kūrinius. Pasirinkta knygos konstrukcija suteikia galimybę skaitytojui vienu metu atsiversti abi knygas. Jis kviečiamas įsitraukti į pikantišką žaidimą: paieškoti nepastebėtų figūrėlių ar pamėginti iš detalės nuspėti žinomą meno kūrinį, kurio fragmentas atspindi konkretų miesto kasdienos aspektą.