Vladimiro Dubeneckio parodos „Architektas gyvenimo ir kūrybos teatre“, skirtos dailininko architekto 125-osioms gimimo metinėms, katalogas „Nesigirdavo turįs sparnus...“ Ši įžvalgi Pauliaus Galaunės frazė, pabaigta ištarme „...bet visi jautė, kad siekia aukštybių“, pagelbsti ieškant išskirtinių žodžių apie neeilinę Lietuvos kultūros asmenybę – Vladimirą Dubeneckį. Šis...

Vladimiro Dubeneckio parodos „Architektas gyvenimo ir kūrybos teatre“, skirtos dailininko architekto 125-osioms gimimo metinėms, katalogas „Nesigirdavo turįs sparnus...“ Ši įžvalgi Pauliaus Galaunės frazė, pabaigta ištarme „...bet visi jautė, kad siekia aukštybių“, pagelbsti ieškant išskirtinių žodžių apie neeilinę Lietuvos kultūros asmenybę – Vladimirą Dubeneckį. Šis žmogus, anot to paties P. Galaunės, atėjo į Lietuvos gyvenimą „su visu savo esybės turiniu“ ir pabėrė jai „vertybes pilnomis rieškučiomis“.

Dailininkas paliko daugiau nei 500 architektūrinių projektų, įsimintinais pastatais papuošė Kauną, Vilnių, provincijos miestelius (Karmėlavą, Betygalą), buvo atsidavęs mūsų kultūrinio paveldo saugotojas, Kauno meno mokyklos dėstytojas. Jis bene pirmasis mūsų šalyje pradėjo tautinio stiliaus paieškas architektūroje ir taikomojoje dailėje.

Vienas iš reikšmingiausių Vladimiro Dubeneckio kūrinių, vaizduojančių menininko kūrybą, buvo Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas. Architekto sąsajų su šiuo muziejumi būta ir anksčiau: projektuota laikinoji M. K. Čiurlionio galerija, nemažai bendrauta su Pauliumi Galaune – ilgamečiu muziejaus direktoriumi. Neatsitiktinai būtent šis muziejus, dabar įgavęs M. K. Čiurlionio vardą rengia jubiliejinių V. Dubeneckio gimimo metinių paminėjimo parodą ir eksponuoja įvairiuose muziejaus rinkiniuose išlikusį kūrėjo paveldą – architektūros projektus, brėžinius ir eskizus, scenografijos kūrinius, fotodokumentinę medžiagą.