Mūsų istorijos linija: 1920 m. pabaigoje sovietų – lenkų kare pasižymėjęs 27-tos Raudonosios armijos divizijos vadas Vytautas Putna paprašė V. Lenino leidimo smogti želigovskininkams. V. Leninas nesutiko.

Istorijos linija kitaip: V. Leninas leido. Ir V. Putnos neva „sukilusi“ divizija, papildyta Rusijoje įstrigusių lietuvių, įsiveržė į želigovskininkų užgrobtas žemes, kur prie jų...

Mūsų istorijos linija: 1920 m. pabaigoje sovietų – lenkų kare pasižymėjęs 27-tos Raudonosios armijos divizijos vadas Vytautas Putna paprašė V. Lenino leidimo smogti želigovskininkams. V. Leninas nesutiko.

Istorijos linija kitaip: V. Leninas leido. Ir V. Putnos neva „sukilusi“ divizija, papildyta Rusijoje įstrigusių lietuvių, įsiveržė į želigovskininkų užgrobtas žemes, kur prie jų prisijungė ir „sumaištavę“ keli tūkstančiai Lietuvos kariškių. Drauge jie nuėjo šlovingą kovos kelią, išlaisvindami Vilniaus kraštą ir sukurdami Vidurio Lietuvos demokratinę respubliką.

O 1994 m. prieš mirtį generolas ir istorikas Vytautas Putna jr. paliko archyve kelių knygų rankraščius. Tarp jų buvo ir knyga, skirta Vilniaus atvadavimo operacijai, parengta remiantis kariškių ir politikų (J. Petruičio, S. Raštikio, M. Romerio, K. Žuko ir kitų) bei V. Putnos atsiminimais, sujungtais V. Putnos jr. užrašytais tėvo ir motinos, tarnavusios V. Putnos divizijos štabe, įspūdžiais.

Bet skelbti rankraščius V. Putna jr. leido tik po 25 metų.

Dabar embargo laikas baigėsi.

Vilniaus atvadavimo operacija Lietuvos politikams ir kariškiams buvo skausmingas Rubikono peržengimas. Tačiau, menant Lietuvos patirtas netektis XX a. viduryje, baisu pagalvoti, kokios jos galėjo būti, jei ne VLDR susijungimas su Lietuva 1921 m. Menant istorinės atminties puoselėjimą, ypač naujos grėsmės akivaizdoje, svarbu, kad ši neeilinė V. Putnos jr. knyga pasklistų kuo plačiau, nešdama žinią, kad kitąsyk dėl Tėvynės tenka ryžtis rinktis pavojingą kelią.

Iš prof. dr. A. Suoginto recenzijos