Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1611–1616 metų krikšto metrikų knyga yra viena iš seniausių Vilniaus miesto metrikų knygų. Ją sudaro 189 lapai su 5 092 krikšto įrašais, kuriuose užfiksuota apie 25 tūkst. asmenų paminėjimų. Krikšto metrikų knygoje galime rasti įvairių žinių fragmentų apie to meto sostinės gyventojų ir atvykėlių gyvenimą, jų asmenvardžius, vieną kitą vietovardį,...

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1611–1616 metų krikšto metrikų knyga yra viena iš seniausių Vilniaus miesto metrikų knygų. Ją sudaro 189 lapai su 5 092 krikšto įrašais, kuriuose užfiksuota apie 25 tūkst. asmenų paminėjimų. Krikšto metrikų knygoje galime rasti įvairių žinių fragmentų apie to meto sostinės gyventojų ir atvykėlių gyvenimą, jų asmenvardžius, vieną kitą vietovardį, susipažinti su kai kuriais kunigijos atstovais, bažnyčių tarnais, valdžios žmonėmis, pirkliais, amatininkais, prekiautojais, paslaugų teikėjais, medikais, muzikais, atvykėliais, jų tautybėmis, galų gale pamestinukais, nesantuokiniais vaikais, neofitais ir t. t. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje savo vaikus krikštijo ar buvo krikštatėviais ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių ar tolimesnių šalies vietovių bei svetimšaliai. Fiksuojami atvykėliai iš aplinkinių Vilniaus vietovių, taip pat iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės miestų. Be lietuvių, šaltinyje minimi įvairių tautybių asmenys: lenkai, rusėnai, maskvėnai, čekai, vokiečiai, mazoviečiai, vengrai, valakai, čigonai, latviai, italai, totoriai, armėnai, kazokai ar čerkesai.