Naujas Lietuvos ambasadorės Valentinos Zeitler romanas „Vilniaus budelis“ nukelia mus į septyniolikto amžiaus Lietuvą. Autorė įdomiai ir patraukliai aprašo senąjį Vilnių, žmones supusią aplinką, kasdienybę ir buitį. V. Zeitler sukurtas tragiškas budelio paveikslas, jį lydėjusios dvejonės atskleidžia sudėtingą ir nelengvą to meto gyvenimą, kuriame buvo nepaprasta, o kartais ir...

Naujas Lietuvos ambasadorės Valentinos Zeitler romanas „Vilniaus budelis“ nukelia mus į septyniolikto amžiaus Lietuvą. Autorė įdomiai ir patraukliai aprašo senąjį Vilnių, žmones supusią aplinką, kasdienybę ir buitį. V. Zeitler sukurtas tragiškas budelio paveikslas, jį lydėjusios dvejonės atskleidžia sudėtingą ir nelengvą to meto gyvenimą, kuriame buvo nepaprasta, o kartais ir neįmanoma pačiam pasirinkti ir apspręsti savo ateitį bei likimą. Reikėjo ryžto, drąsos ir pasiaukojimo, juolab, kad aplinkybės dažnai buvo tam nepalankios.

Kaip ir visa Europa, mūsų šalis kentėjo nuo Žemę užgulusio mažojo ledynmečio, kartu su juo atkeliavusio nederliaus, bado, maro ir karų. Karai su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Švedija nualino kraštą. Pirmą kartą istorijoje Vilnių beveik šešerius metus valdė svetimšaliai, kilęs gaisras, priešų kariuomenės savivalė, plėšimai, žudymai, atslinkęs nepriteklius ir maras tapo baisia miestiečių rykšte.

Visais laikais žmonės ieškojo kaltų dėl juos ištikusių bėdų, tikėjo burtais, užkalbėjimais, velniais ir kitais nelabaisiais, stengėsi šias negeroves išrauti su šaknimis, teisė vagis, žudikus, korė juos, kirsdino, ketvirčiavo, pjovė plaštakas, pirštus, ausis, plakė prie gėdos stulpo ir degino raganas. Visą tą juodą darbą atliko miesto budelis.

Kas būtų, jeigu mes atsisakytume savo amato? – klausia pagrindinis romano veikėjas, Vilniaus budelis Andrius Vrublevskis ir pragmatiškai samprotauja: – Kalėjimai persipildytų, įtariami nusikaltėliai nebūtų tardomi, vagišiai, žudikai ir toliau nenubausti slankiotų gatvėmis, ieškodami naujų aukų, – ilgokai patylėjęs, sarkastiškai dar pridūrė: – Argi nebūtų nuobodu be mirties „teatro“ spektaklių – viešųjų egzekucijų? Juk visi subėgate žiūrėti...

Budelį nuolat lydėjo visuomenės dviveidiškumas. Viešai niekinamas, dažnai atstumtas, bet... užpuolus ligai ar atsitikus nelaimei, jis be dvejonių tapdavo geidžiamu vilniečių pagalbininku. Užmiršę visus skrupulus, miestiečiai naudojosi budelio paslaugomis, nes jo įgytos anatomijos, įvairių nuovirų ir tepalų gamybos žinios tarnavo žmonėms, neturėjusiems galimybės gauti kitos medicininės pagalbos.

Autorė kviečia skaitytojus pasinerti į paslaptingą, tolimą epochą, budelio gyvenimą ir sudėtingą jo jausmų pasaulį...