Popiežiaus Benedikto XVI santykis su viduramžių teologais labai asmeniškas, ypač su vienu iš jų – šv. Bonaventūra, kurio teologines įžvalgas jis nagrinėjo savo habilitacinėje disertacijoje. Bonaventūra teigė, kad apreiškimo faktas, t. y. Jėzaus Kristaus asmuo ir jo išganantis veikimas, reiškiasi istorijos tėkmėje. Vatikano II Susirinkimo mokymas taip pat kviečia išganymą suprasti ne kaip...

Popiežiaus Benedikto XVI santykis su viduramžių teologais labai asmeniškas, ypač su vienu iš jų – šv. Bonaventūra, kurio teologines įžvalgas jis nagrinėjo savo habilitacinėje disertacijoje. Bonaventūra teigė, kad apreiškimo faktas, t. y. Jėzaus Kristaus asmuo ir jo išganantis veikimas, reiškiasi istorijos tėkmėje. Vatikano II Susirinkimo mokymas taip pat kviečia išganymą suprasti ne kaip praeityje įvykusį faktą, bet kaip žmonijos istorijoje ir Kristaus Bažnyčioje tebesitęsiantį veikimą.

Vis dėlto būtų klaidinga ignoruoti istorinę praeitį. Popiežius Benediktas XVI savo trečiadienio bendrosiose katechezėse pristato ne vieną svarbų Rytų ir Vakarų Bažnyčios viduramžių teologą. Šiuose pristatymuose dar kartą atrandame, kad dabartinis Europos intelektinis ir demokratinis pamatas susiformavo istorijos tėkmėje perėmus Bažnyčios įkurtuose universitetuose besidarbavusių didžiųjų protų pastangas pažinti žmogų, mus supantį pasaulį ir Apreikštąją tiesą.

Skaitydami šiuos kruopščiai parengtus ir moksliškai pagrįstus tekstus, dar kartą įsitikinsite, kad tikėjimas ir mokslas anaiptol nėra savyje supriešinamos pažinimo sritys. Paties Benedikto XVI žodžiais: „Nenumaldomame tiesos troškime tik darnus tikėjimo ir proto santykis yra teisingas kelias link Dievo ir savęs pažinimo.“

Kun. dr. Gediminas Jankūnas