2018-aisiais videožaidimų industrijos pelnas pirmą kartą pralenkė muzikos ir kino industrijų pelnus kartu sudėjus, o 2023-iaisiais pasaulyje buvo per 3 milijardus aktyviai žaidžiančių žmonių. Akivaizdu, kad videožaidimai užtikrintai įsiskverbė į daugelio kasdienybę ir tapo godžiai vartojamu kultūriniu reiškiniu. Kas šiuo atveju yra laimėtojas – žaidėjas ar žaidimų pramonė?
Marijam Didžgalvytė, knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“ analizuodama videožaidimų industrijos politinius, socialinius ir ekonominius aspektus, pabrėžia, kad žaidimai nėra vien tik pramoga, menas ar sportas, kartu tai yra galingas kultūrinis ir politinis įrankis, naudojamas formuoti mūsų pasaulėžiūrą, vertybes, elgsenos modelius, kalbą, estetiką.
Nors videožaidimai suburia stiprias žaidžiančiųjų bendruomenes, suteikia progą atsipūsti, pasilinksminti ar patirti alternatyvią realybę, juose vis dar gausu rasistinės ir seksistinės retorikos, smurto ir žaidimų kūrėjams nepalankių korporacijų įsakymų.
***
Marijam Didžgalvytė yra lietuvių-totorių kilmės žaidimų industrijos dalyvė ir kritikė. Aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius. Marijam tekstus skelbė „The Guardian“, „VICE“, „GamesIndustry.biz“, „Rosa Luxemburg Stiftung“ ir kt. Debiutinę autorės knygą Everything To Play For, kurioje pristatoma videožaidimų realybė, 2024-ųjų rudenį išleido „Verso Books“.
Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Anksčiau ji dėstė Royal Holloway, Londono universitete, dirbo „Game Workers Unite International“ organizacijoje, kūrusioje žaidimų industrijos profsąjungas, o taip pat buvo viena iš GWU UK – pirmosios žaidimų industrijos profsąjungos Jungtinėje Karalystėje – įkūrėjų.
„The Guardian“ Everything To Play For paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų, pagyrimų jai negailėjo „Library Journal“ ir „Literary Review“. Knyga verčiama į septynias kalbas.
***
„Įtraukiančiai idiosinkratiška.“ – Steven Poole, Guardian Best Books of 2024
„Šiame videožaidimų ir pramogų technologijų politikos (tiek ekrano, tiek ir dehumanizuojančios darbo praktikos) tyrime derinama kultūrinė žaidimų industrijos etinių ir politinių trūkumų kritika su idėjomis, kaip išgelbėti industriją nuo jos pačios.“ – The Globe and Mail
„Šioje knygoje pateikiama labai reikalinga analizė, kaip videožaidimai turi pasikeisti žaidėjų ir gamintojų labui. Su užkrečiamu pragmatizmu Marijam Didžgalvytė klausia – ar šią socialinę ir ekonominę galią galima nukreipti į kažką tvaresnio, teisingesnio ir dosnesnio nei paprastas pelno siekimas?“ – Jamie Sutcliffe, ArtReview
„Videožaidimų kritikė Marijam Didžgalvytė debiutuoja su aštria žaidimų industrijos etinių ir politinių ydų kritika. Remdamasi subtilia analize, autorė pateikia pražūtingą žaidimų pramonės portretą, kuris vis dėlto suteikia ir vilties.“ – Publishers Weekly
„Didžgalvytė pasiekė kažką naujo. Ji palaiko atstumą nuo videožaidimų industrijos, kad galėtų pažvelgti į ją kritišku žvilgsniu, tačiau kartu ji ir pakankamai arti pasidžiaugti jų laimėjimais. M. Didžgalvytė tvirtai įrodo, kad dar reikia daug už ką kovoti.“ – Josh Sawyer, videožaidimo Fallout: New Vegas režisierius
