Fibė Stoun palieka viską: namą, daiktus ir vyrą. Tiesa, su pastaruoju niekas jau nebesieja. Apsirengia smaragdine šilkine suknele – kadaise įsigyta už tiesiog nepadorią sumą, ji iki šiol dulkėjo spintoje. Apsiauna auksinius aukštakulnius, su kuriais atšoko savo vestuves. Pasipuošia perlais – vestuvių naktį vyras šį stambų vėrinį uždėjo jai ant akių kaip raištį. Ir išskuba į...

Fibė Stoun palieka viską: namą, daiktus ir vyrą. Tiesa, su pastaruoju niekas jau nebesieja. Apsirengia smaragdine šilkine suknele – kadaise įsigyta už tiesiog nepadorią sumą, ji iki šiol dulkėjo spintoje. Apsiauna auksinius aukštakulnius, su kuriais atšoko savo vestuves. Pasipuošia perlais – vestuvių naktį vyras šį stambų vėrinį uždėjo jai ant akių kaip raištį. Ir išskuba į lėktuvą. Be lagamino.

Jau porą metų Fibė svajojo apie romantišką vakarą prabanga tviskančiuose „Kornvalio“ svečių namuose ant vandenyno kranto – kaip su vyru čia mėgausis austrėmis ir plaukios jachta saulei leidžiantis. Deja, į viešbutį ji įžengia viena, tačiau pasiryžusi pasimėgauti visais gyvenimo malonumais. Paskutinį kartą.

Pravėrusi svečių namų duris Fibė patenka į vestuvininkų būrį. Pasirodo, per klaidą jai pavyko rezervuoti kambarį, nors visi devyniolikto amžiaus rūmai užsakyti grandiozinėms sutuoktuvėms. Nuotaka suplanavo kiekvieną menkiausią šešių dienų iškilmių smulkmeną ir numatė visas įmanomas nesėkmes, kurios galėtų jas sugadinti. Išskyrus nekviestą viešnią ir jos sumanymą.

Absurdiškai juokingas ir pribloškiamai jautrus Alison Espach romanas „Vestuvininkai“ neįtikėtinai subtiliai pasakoja apie vingiuotus kelius, nuvedančius ten, kur nė neįsivaizdavome, ir netikėtus susitikimus, galinčius pakeisti gyvenimo kryptį.

„Ir jautri, ir šmaikšti knyga, ne sykį graudinausi ją versdama.“ – Vertėja ir rašytoja Ignė Ale