Roma pastatyta iš akmens ir marmuro, bet jos stipriausios sienos yra sudarytos iš tylos. Šimtmečius Vatikanas išgyveno karus, diktatūras, skandalus ir krizes ne tik kalbėdamas, bet ir atsisakydamas kalbėti. Tylėjimas tapo jo skydu, valiuta, doktrina.
Trečiojoje ir paskutinėje L. R. Salgado pripažintos trilogijos „Tamsieji Vatikano archyvai“ dalyje dėmesio centre atsiduria būtent ši paslėpta...
Roma pastatyta iš akmens ir marmuro, bet jos stipriausios sienos yra sudarytos iš tylos. Šimtmečius Vatikanas išgyveno karus, diktatūras, skandalus ir krizes ne tik kalbėdamas, bet ir atsisakydamas kalbėti. Tylėjimas tapo jo skydu, valiuta, doktrina.
Trečiojoje ir paskutinėje L. R. Salgado pripažintos trilogijos „Tamsieji Vatikano archyvai“ dalyje dėmesio centre atsiduria būtent ši paslėpta doktrina. Tai pati svarbiausia serijos knyga – tyrimas, atskleidžiantis, kaip pati tyla tapo ilgaamžiškiausiu Bažnyčios ginklu.
Kaip epiloge rašo pats L. R. Salgado: Pirmojoje knygoje garsiausiai kalbėjo pinigai. Sekėme bankininkų, mafiozų ir kardinolų pėdsakais, kurie atrado, kad tyla gali apsaugoti turtus taip pat užtikrintai kaip bet kuris seifas. Antrojoje žengėme į tamsesnį paslapties labirintą – paslėptus dokumentus ir uždraustas pranašystes, tiesas, taip giliai sulankstytas, kad net jų nebuvimas tapo galios forma. O dabar, šiuose puslapiuose, matome giliausią sluoksnį: tylą kaip nuodėmę, tylą kaip politiką, tylą kaip doktriną po doktrinomis.
Šioje knygoje sužinosite:
- Tylos įstatymas kanonų teisėje. Kaip 1917 m. ir 1983 m. kanonų kodeksai įpareigojo slapta nagrinėti bylas, sukūrė „slaptuosius archyvus“ ir uždraudė atskleisti informaciją, grasinant ekskomunika.
- Pontifikalinė paslaptis. Pauliaus VI 1974 m. dekretas Secreta continere, kuris tylą padarė teisiškai privaloma piktnaudžiavimo, diplomatijos ir doktrinos bylose.
- Pijus XII ir Antrasis pasaulinis karas. Kodėl popiežius kalbėjo abstrakčiai, kai milijonai buvo deportuojami, ir kaip jo „didžioji tyla“ tapo vienu labiausiai diskutuojamų Vatikano istorijos epizodų ir iki šiol kelia klausimus apie moralinę Bažnyčios atsakomybę.
- Šaltojo karo diplomatija. Kardinolo Agostino Casaroli Ostpolitik, išlaisvinusi įkalintus kunigus mainais už Vatikano viešo pasmerkimo atsisakymą.
- Fatimos paslaptys. Kaip pranašystė, dešimtmečiams užrakinta voke, virto vienu didžiausių XX a. apokaliptinių mitų.
- Medjugorjė ir Marijos apsireiškimai. Kodėl Roma mieliau atidėdavo sprendimus, leisdama pamaldumui augti, bet išlaikydama kontrolę.
- Vatikano slaptieji archyvai. 52 mylios lentynų, bylos, užantspauduotos kartoms, ir istorijos ginklavimas uždelsimu.
- Konklavos tyla. Kodėl popiežių rinkimai skendi paslaptyje – ir kaip ši tyla gali atrodyti šventa net tada, kai slepia politiką.
Tai ne dar vienas Vatikano skandalų katalogas. Tai tylos anatomija – politikos, leidusios skandalams daugintis; kultūros, kuri iškėlė paslaptį aukščiau tiesos; doktrinos, kuri išgyvenimą pavertė svarbesniu nei teisingumą.
Kruopščiai ištirta ir parašyta taip, tarsi skaitytojas pats dalyvautų dokumentiniame pasakojime, Vatikano tylos nuodėmės yra Salgado trilogijos „Tamsieji Vatikano archyvai“ kulminacija. Tai trečioji, paskutinė ir svarbiausia knyga – ta, kuri paaiškina ne tik ką Vatikanas slepia, bet ir kodėl.
Evangelija skelbia: „Pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ Ši knyga kelia klausimą, į kurį Roma niekada nedrįso atsakyti: kas nutinka, kai pati tiesa surakinama tyloje?
