Pradžia buvo daug žadanti, bet kuo toliau, tuo labiau knyga atrodė nuobodesnė. O ta pabaiga... Norėjosi, kad joje būtų atsakyti atsakymai į visus klausimus, bet nieko panašaus nebuvo. Liko visiškai neaišku ar to vandens...

Pradžia buvo daug žadanti, bet kuo toliau, tuo labiau knyga atrodė nuobodesnė. O ta pabaiga... Norėjosi, kad joje būtų atsakyti atsakymai į visus klausimus, bet nieko panašaus nebuvo. Liko visiškai neaišku ar to vandens pakako, ar tikrai tie dingę žmonės taip niekada ir neatsirado. Tai pat nesupratau, kodėl ta Signė (jei gerai pamenu jos buvo toks vardas) taip lengvai atsižadėjo keršto ir atleido tam, kurio neapkentė didžiąją gyvenimo dalį. Ne gi tikrai taip paprasta vos po vieno pokalbio pamiršti visas praeities nuoskaudas?
Bet nepaisant visų knygos trūkumų man patiko jos tema. Ji iš tiesų originali. Na bent jau mano nuomone.