Autentiški Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimai atgimsta prabangiu leidimu: metalo kampai su Gediminaičių stulpais apsaugo viršelį, o puslapių briauna su miško peizažu ir citata simboliškai įkūnija partizanų kovų aplinką. Leidimą papildo istorinės nuotraukos iš archyvų.
Knyga išleista bendradarbiaujant su Vanago vienintele dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene.
„Linkiu, kad visada...
Autentiški Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimai atgimsta prabangiu leidimu: metalo kampai su Gediminaičių stulpais apsaugo viršelį, o puslapių briauna su miško peizažu ir citata simboliškai įkūnija partizanų kovų aplinką. Leidimą papildo istorinės nuotraukos iš archyvų.
Knyga išleista bendradarbiaujant su Vanago vienintele dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene.
„Linkiu, kad visada žinotume tikrąją laisvės kovų istoriją, tikrąją laisvės kainą“, – sako ji, ragindama išlaikyti gyvą laisvės kovų atmintį, prašydama jaunimą neleisti užgesti šios atminties gyvybei.
Kuo knyga išskirtinė?
- Kolekcinė vertė. Ribotas tiražas, kruopščiai paruoštas leidimas su prabangiomis detalėmis kolekcionieriams ir istorijos mylėtojams.
- Dėmesio vertas patvarumas. Kietas įrišimas ir metalo kampai saugo knygą dešimtmečiams.
- Autentiškas liudijimas. 1952–1956 m. rašyti Vanago atsiminimai – vienas svarbiausių pasipriešinimo šaltinių.
- Gyvas kontekstas. Archyvinės fotografijos suteikia pasakojimui vizualų gylį ir tikrumą.
- Estetinė briauna. Spaustinis miško vaizdas ant puslapių briaunos – subtili, iš karto pastebima detalė + citata „Begalinis atsidavimas ir meilė Tėvynei, šeimai, laisvei...“
Kas viduje?
- Autentiški atsiminimai. Kasdienybės, taktikos, ryšių su gyventojais ir brolybės karo lauke istorijos – iš pirmų lūpų.
- Istorinės nuotraukos. Reti kadrai, leidžiantys „pamatyti“ pasakojimą: būriai, stovyklos, susirinkimai, veidai.
- Dokumentinė vertė. Vienas vertingiausių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo liudijimų tyrėjams ir skaitytojams.
Kodėl verta?
- Ribotas tiražas – prasminga dovana ir kolekcijos akcentas.
- Prabangus išpildymas – metalo kampai, autentiškas dizainas, mišką atvaizduojanti briauna.
- Ilgaamžiškumas – tvirtas kietviršis, kokybiškas popierius, kruopštus spaudos darbas.
- Mokymui ir įkvėpimui – tinkama bibliotekoms, mokykloms, muziejams ir asmeninėms lentynoms.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos partizanų vadas, mokytojas ir valstybės vadovas, simbolizuojantis pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Jo atsiminimų knyga „Partizanų gretose“ tapo vienu svarbiausių liudijimų apie kovą už Lietuvos laisvę. 1921 m. jo šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Alytaus apskrityje. 1936 m. Ramanauskas baigė Lazdijų gimnaziją, vėliau studijavo pedagogiką Klaipėdos mokytojų seminarijoje, o po jos uždarymo mokslus tęsė Vilniaus pedagoginiame institute. Baigęs mokslus dirbo mokytoju.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Ramanauskas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o nacių okupacijos metais mokytojavo. Po 1944 m. sovietinės okupacijos jis įsitraukė į ginkluotą pasipriešinimą – 1945 m. įstojo į partizanų gretas ir pasirinko slapyvardį Vanagas.
Nuo 1947 m. vadovavo Dainavos apygardai, vėliau – Pietų Lietuvos partizanų srities štabui. 1949 m. vasarį dalyvavo LLKS tarybos suvažiavime Minaičių bunkeryje, kur buvo paskelbta LLKS deklaracija, faktiškai atkūrusi Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Ramanauskas buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoju, o vėliau – pirmininku.
Slapstydamasis jis parašė atsiminimų knygą „Partizanų gretose“, kurioje išsamiai aprašė partizaninio pasipriešinimo kovas, kasdienybę ir moralinę kovotojų laikyseną. Knyga tapo vienu svarbiausių liudijimų apie Lietuvos laisvės kovas.
1956 m. buvo išduotas ir suimtas KGB. Po žiaurių kankinimų nuteistas mirties bausme. 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, jam po mirties suteiktas brigados generolo laipsnis. 2018 m. jo palaikai buvo rasti ir iškilmingai perlaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.
