Dar viena knyga apie visą Žemę ištikusią katastrofą ir žmonių gyvenimą po jos. Visgi katastrofa buvo kitokia nei jau tapo įprasta vaizduoti knygose ar filmuose. Nebuvo jokio karo, jokio mirtino ar mutacijas sukeliančio...

Dar viena knyga apie visą Žemę ištikusią katastrofą ir žmonių gyvenimą po jos. Visgi katastrofa buvo kitokia nei jau tapo įprasta vaizduoti knygose ar filmuose. Nebuvo jokio karo, jokio mirtino ar mutacijas sukeliančio viruso, neatskrido piktų ateivių, meteoritas nesitrenkė į Žemę. Tiesiog pro mūsų planetą skriejo žaliai šviečiantys meteorai, kurie nušvietė visa aplink. Ir kitą dieną žmonija prabudo apakusi. Visuotinis sutrikimas ir pasimetimas, vėliau bandymai jungtis į grupes siekiant išgyventi... Na, visko ir nepasakosiu, tik užsiminsiu, kad visgi liko keli laimingieji nepamatę žalios meteorų šviesos ir taip išsaugoję regėjimą.

Tačiau knyga ne tik apie katastrofą. Greičiau jau apie tai, kad bėda viena nevaikšto. Dar prieš prasidedant nelaimei, žmonės pradėjo auginti visiskai naujus hibridinius augalus, vadinamus trifidais (nuo angliskų žodžių "three feet"). Augalai mito vabzdžiais, nors turėdami nuodingas ataugas ir spjaudydamiesi nuodais, yra nužudę ir žmonių. Trifidams nėra skirtumo, mėsa vabzdžio ar žmogaus... Be šių blogybių trifidai dar ir gali vaikščioti savo trimis ataugomis. Tačiau iš trifidų gaminamas aliejus pasirodė toks vertingas, kad visi kiti aliejai, žuvies taukai tapo pamiršti ir vardan geresnio produkto trifidai buvo auginami. Bet štai žmonės apako, trifidai ištrūko į laisvę ir paaiškėjo, kad aklas žmogus nebeturi jokio pranašumo prieš trifidus...

Knyga nėra sudėtinga, jokių gilių filosofinių ar moralinių minčių čia nerasite. Tiesiog įdomus ir veiksmo pilnas siužetas ramiam vakarui su knyga.