Visada stengiuosi ieškoti tų gerų Lietuvos autorių ir manau kaip daugumai, tai sunkiai pavyksta.. Mano mylimiausi: Ivanauskaitė, Malūkas, neseniai atrasta Rūta Šepetys ir dabar galiu pridėti Irena Buivydaite :) Tikrai...

Visada stengiuosi ieškoti tų gerų Lietuvos autorių ir manau kaip daugumai, tai sunkiai pavyksta.. Mano mylimiausi: Ivanauskaitė, Malūkas, neseniai atrasta Rūta Šepetys ir dabar galiu pridėti Irena Buivydaite :) Tikrai nesitikėjau tokios pritraukiančios knygos, pilnos veiksmo, jausmų ir paslapčių.
Tik pradėjusi skaityti, galvojau na taip bus nuobodoka, nes nuo pradžių atrodė, kad autorė atskleidė visas paslaptys: kad pagrindinė veikėja įvaikinta, ieško šeimos ir jau pirmuose puslapiuose važiuoja su prarastąja šeima susitikti.. Mano giliam nustebimui buvo viskas įdomiau. Patiko labai, kad autorė nesistengė visko ištempti, nebandė sukurti to dirbtino laukimo su įvairiais nereikalingais asmenų charakteristikų ar peizažų aprašymais. Iš kiekvieno puslapio buvo galima kažko tikėtis :) Taip pat gan skaudžiai susiskaitė tema apie kūdikius, jų atsisakymą, galvojima apie abortą, ar netgi įsivaikinimą.. Gal turint vaikų skaudu ir nemalonu skaityti tokius dalykus, kurie liečia tave.
Kas nepatiko šioje knygoje ir net kartais erzino, tai pagrindinės herojės toks kaip susidvejinimas, tai ji įžūli, niekuom nepasitikinti moteris, tai ji patikli, norinti su visais susidraugauti..
Rekomenduočiau romanų gerbėjoms, kurioms trūksta paslapčių, intrigų, bet meilės nuotykių nelabai čia rasite :)