Šioje Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus (1929–2023) knygoje rasite įvairių jo pasisakymų, interviu ir kalbų, kurios buvo išsibarstę po periodinių leidinių puslapius nuo 1988-ųjų, nuo lietuvių ir žydų tautinio atgimimo laikų.

Kaip Sąjūdžio iškeltas pasku­tiniojo Sovietų Sąjungos liaudies suvažiavimo ­deputatas, kaip pirmasis pokario...

Šioje Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus (1929–2023) knygoje rasite įvairių jo pasisakymų, interviu ir kalbų, kurios buvo išsibarstę po periodinių leidinių puslapius nuo 1988-ųjų, nuo lietuvių ir žydų tautinio atgimimo laikų.

Kaip Sąjūdžio iškeltas pasku­tiniojo Sovietų Sąjungos liaudies suvažiavimo ­deputatas, kaip pirmasis pokario Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, pagaliau kaip į Izraelį emigravęs vienišas rašytojas, Kanovičius viešuose žodžiuose ar atsakydamas į žurnalistų klausi­mus žadino sąmoningumą, skatino kritinį žvilgsnį į istoriją ir dabartį, nuolat pabrėždamas moralinių vertybių svarbą. Daugeliui jis buvo kompasas ieškant egzistencinės ir istorinės tiesos.

Visiems žinoma, ­kokio būta Kanovičiaus — rašytojo; mažai kam žinoma, kokio jo būta žmogaus. ­Knygoje esantys tekstai ir atskleidžia rašytojo asmenybę, ir ­padeda geriau suvokti jo kūryboje keliamas bendražmogiškąsias problemas.

Sudarė ir įžangos žodį parašė Virginijus Gasiliūnas.
Knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis.