Penkios dalys anglų kalba, kiekviena po du šimtus elektroninių puslapių, kurie mano skaitytu formatu pavirto gal keturiais šimtais. Tad iš viso apie 2000 puslapių. Gal kokie pora metų skaitymo ir štai, aš jau esu...

Penkios dalys anglų kalba, kiekviena po du šimtus elektroninių puslapių, kurie mano skaitytu formatu pavirto gal keturiais šimtais. Tad iš viso apie 2000 puslapių. Gal kokie pora metų skaitymo ir štai, aš jau esu susipažinusi su detektyvinio žanro pradininko kūryba. Pastarasis faktas ir buvo didžiausia paskata skaityti Edgar Allan Poe darbus.
Tačiau E. A. Poe nėra vien detektyvų autorius. Sakyčiau, jis gana visapusiškas. Romantika, siaubas, mistika, nuotykiai, mokslinė fantastika... Kiekviename kūrinyje vyrauja viena pagrindinė tema. Tačiau vienas po kito einantys kūriniai retai kada turi panašią temą. Man labai patiko skaityti E. A. Poe mokslinės fantastikos darbus. Nors įprastai šių kūrinių nemėgstu, bet dabar skaičiau ir stebėjausi, kaip gerai su labai ribotomis tų laikų fizikos žiniomis aprašomi įvairūs dalykai, atsižvelgiama į sudėtingiausius reiškinius ir ieškoma jiems sprendimų. Pavyzdžiui, kelionėje į kosmosą yra aptariama, kad kylant į viršų oras retėja ir net aprašoma, kaip bandoma išvengti deguonies trūkumo tokiomis sąlygomis.
Mažiausiai patiko E. A. Poe poezija (nes ir taip nesu jos gerbėja, o anglų kalba viskas skamba dar nesuprantamiau) ir tie prozos kūriniai, kuriuose rašoma dienoraščio stiliumi – šiek tiek nuobodu skaityti, kaip kažkas dreifuoja jūroje ir laukia, kol pagaliau plauks pro šalį laivas ir jį išgelbės.
Dauguma kūrinių yra trumpi. Tas visai suprantama, kai žinomas faktas, kad autorius juos spausdindavo laikraščiuose. Man dabartiniais laikais buvo įdomu šiuos kūrinius skaityti, tad galima tik įsivaizduoti, kaip tais laikais visi laukė naujo pasakojimo.