Štai pagaliau atėjo laikas parašyti pirmąjį atsiliepimą apie knygą knygų iššūkiui. Skaičiau anglų kalba, todėl lietuviškai aprašyti yra problemų, juolab kad knygoje sąvokos tiesiog sukuriamos.
Knyga vadinasi "The...
Štai pagaliau atėjo laikas parašyti pirmąjį atsiliepimą apie knygą knygų iššūkiui. Skaičiau anglų kalba, todėl lietuviškai aprašyti yra problemų, juolab kad knygoje sąvokos tiesiog sukuriamos.
Knyga vadinasi "The Netocrats"(2000 m.). Lietuviškai gal būtų "Netokratai" (angl. net - internetas ir gr. kratos - valdžia), panašiai kaip "aristokratai". Ši knyga yra pirmoji dalis "The Futurica Trilogy". Knygos autoriai švedai Alexander Bard ir Jan Soderqvist. Alexanderis Bardas - žmogus orkestras - muzikantas, filosofas, socialinis teoretikas, ekonomistas, pranešėjas (ne taip seniai ir Lietuvoje buvo apsireiškęs)... Apie Jan Soderqvist galiu pasakyti tik tiek, kad yra knygos bendraautorius.
Pati knyga tai toks įdomus filosofijos (naujų konceptų kūrimas), sociologijos (tinkamų atsakymų pateikimas į tinkamus klausimus) ir futurologijos (žmogaus elgesio modelio kitimas ateityje) lydinys. Kaip autoriai patys rašo: tai yra naujas literatūros žanras, skirtas studijuoti ir apibūdinti artėjančius dramatiškus pokyčius žmogaus būsenoje pasitelkiant filosofišką kūrybiškumą ir empirinius faktus.
Man labai patiko ši knyga. Gal dėl to, kad aš mėgstu nuolat ką nors naujo atrasti ir į daugmaž girdėtus dalykus pasižiūrėti kiek kitu kampu; gal dėl to, kad labai norėjau šitą knygą perskaityti?.. Vienaip ar kitaip, autoriai stebina savo įžvalgomis apie istorinius-socialinius procesus. Kad ir pati knygos pradžia: imama istorija apie japonų kareivį Shoichi Yokoi, kuris Marianų salų džiunglėsi pats vienas sėkmingai tęsė Antrąjį Pasaulinį karą dar 27 metus po jo oficialios pabaigos, nes nežinojo, kad karas baigėsi. Juokinga istorija, bet, autoriai sako, kad mes negalima juoktis iš šio pasimetusio kareivio. Jo problema tik ta, kad jo sprendimai rėmėsi netikslia informacija. Geriau pagalvojus kiekvienas iš mūsų sprendimus priiminėjame neturėdami tikslios informacijos, vadinasi, mes nieko perdaug nesiskiriame nuo minėto kareivio. Man labai įdomios tokios crazy istorijos. Jas paskaičius jų, galvoje sukirba idėja, kad gyvenimas yra tai, ką mes susikuriame tarp savo ausų ir nelabai kas daugiau.
Knygos tikslas yra apibrėžti, kas ir kokie bus naujieji pasaulio galingieji -- netokratai. Jei yra naujieji galingieji, tai kyla natūralus klausimas: kur dėsis senieji galingieji -- kapitalistai? Kitas klausimas: jei yra naujieji galingieji, tai gal yra naujieji valdomieji? Autoriai sako yra -- konsumtariatas. O kaip ta naujoji pasaulio santvarka vadinsis? Informacionalizmas. Kas čia per velnias? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus yra knygoje ir čia jų nepateikinėsiu - iššūkis Tau, malonusis skaitytojau.
Autoriai teigia, kad socialinių pokyčių varomoji jėga yra technologija, ir ne bet kokia technologija, o informacijos technologija. Išskiriami keturi didžiausi technologiniai šuoliai: žodinė kalba (žmogaus skirtumas nuo primatų) --> rašytinė kalba --> spausdintas žodis --> "Mass media" (dabartinė būsena). Esminis šių pokyčių bruožas yra tai, kad pristačius naują technolgiją, pasiekiamos informacijos kiekis išauga radikaliai. O kartu su išaugusiu prieinamos informacijos kiekiu, neišvengiamai prasideda ir drastiški socialiniai pokyčiai. Futurologijos dalis knygoje yra ta, kad bandoma apibūdinti ateities visuomenės kontūrus, nes mes gyvename revoliucijos laikotarpiu -- mass media is taking place!
Plačiausiai nagrinėjamas pasikeitimas iš feodalinės visuomenės į kapitalistinę visuomenę. Šis pasikeitimas, anot autorių, buvo inicijuotas spausdinto žodžio atsiradimo. Argumentaciją rasit knygoj. Dėl paiko įdomumo čia tik vieną iš daugybės spalvingų pavyzdžių pateiksiu. Turbūt žinot, kad feodalizmo laikais sąvoka vaikas neturėjo nieko bendro su žmogaus amžiumi - žmogus ir tiek, tik mažas. Sąvoka "vaikas" reiškė priklausomybę giminei (labai būdinga feodalams). Tačiau atsiradus spausdintam žodžiui, keitėsi sąvokos "suaugęs" reikšmė - būti suaugusiam ėmė reiškė sugebėjimą skaityti! O vaikas buvo priešingai suaugusiajam - asmuo, kuris nemoka skaityti. O kadangi niekas tik gimęs nemoka skaityti, tai ir sąvoka vaikas buvo susieta su amžiumi, iki kurio asmuo išmoksta skaityti. Labai įdomus požiūris.
Netokratai man patiko, skaitysiu ir likusias dvi "The Futurica Trilogy" dalis. Netokratus rekomenduoju į rankas paimti visiems (ypatingai riebus yra 10 knygos skyrius). Patarimas skaitysiantiems: skaitydami apie netokratus galvokite apie pačius įtakingiausius žmones internete (Google, Facebook, Wikileaks) ir tai ką jie išdarinėja. Imkit domėn ir startup veiklos modelį. Knygos idėjos galioja netgi Lietuvos mastu -- Andrius Užkalnis, Rokiškis Rabinovičius, mano nuomone, būtų puikūs lietuviškų netokratų pavyzdžiai...
rodyti daugiau
