Žmogus, kuris buvo paskirtas vadovauti IBM's System/360 projektui, kurį tuo metu pasaulyje vadino "5000000000 dollar gamble", o tai buvo didžiausias projektas žmonijos istorijoje, negali būtų toks visai šiaip sau. "Mythical...

Žmogus, kuris buvo paskirtas vadovauti IBM's System/360 projektui, kurį tuo metu pasaulyje vadino "5000000000 dollar gamble", o tai buvo didžiausias projektas žmonijos istorijoje, negali būtų toks visai šiaip sau. "Mythical Man-Month" irgi yra to paties autoriaus darbas. Kadangi traukiniu riedėjau į "Theory of Computing" egzaminą ir turėjau krūvą gražaus laiko, pasiryžau perversti šitą idėjomis tirštą/tankų veikalą.

Ši knyga yra palyginti nesenas darbas -- 2010 metai. Reikia pastebėti, kad autorius jau kopia į devintą dešimtį. Tikriausiai todėl skaitant jautėsi toks savotiškas žvilgsnis į praeitį. Pvz., auorius pripažįsta buvęs atsakingas už absoliučiai blogiausią dizainą turinčios programavimo kalbos, JCL (Job Control Language), kūrimą. Tik savižudis arba solidus žmogus tokius dalykus apie savo karjerą atvirai pasakotų. Čia pastarasis variantas.

Knyga yra apie dizainą. Dizainą bendrąja prasme, ne tik kompiuterių ar programinės įrangos dizainą. Sakysit užsimanė informatikas papasakoti, kaip reikia daryti dizainą. Bet ponas Brooks ne vien kompiuterius kūrė, jis dar ir pastatų architektas. Jis iš esmės pats suprojektavo savo šeimos namą. Ši namo statymo istorija yra detaliai išnagrinėta. Gan įdomus atvejis, nes savo namų židinį vienaip ar kitaip teks kurti bene kiekvienam.

Knygoje autorius grindžia mintį, kad dizainas yra bene svarbiausia bet kokios veiklos dalis. Negalima gailėti, nei laiko, nei kitų išteklių šitam procesui. Charakteringi pavyzdžiai iš turtingos autoriaus profesinės ir akademinės karjerų, vietos abejonėms palieka nedaug.

Frederick Brooks kovoja su gan įsigalėjusiais mąstymo šablonais. Pvz.: "visi kartu esame protingesni nei kiekvienas iš mūsų". Autorius čia sako "ne". Pavieniai žmonės ir daugiau, ir geresnes idėjas sugeneruoja. Taip, kad šiandien populiarūs kooperacinės kūrybos (angl. collaboration) įrankiai yra daugiau trendas, o ne sidabrinė kulka. Jie tiesiog negali pakeisti juodo darbo ir sukoncentruotos vienišos minties. Tačiau, anot autoriaus, bendra dizaino peržiūra (angl. review) yra tiesiog būtina.

Draugas kartą man dėstė mintį, kad žmonės tampa intelektualiai turtingesni, kai materializuoja abstrakčias idėjas ir gali jomis operuoti (iš esmės, abstrakčiais terminais turtingas žodynas byloja apie sukauptą išmintį. Tačiau žodynas, turtingas įvairiais to paties daikto pavadinimais, čia nebūtinai reiškia išminties gausą).

Knygoje buvo diskutuojama apie formalaus proceso reikšmę dizaino kokybei (programų sistemų inžineriai žino apie ką čia eina kalba). Akivaizdu, kad formalus procesas su krūva dokumentacijos veikia kaip saugiklis nuo klaidų ar paprasčiausių neapsižiūrėjimų, tačiau daro visą dizaino procesą sunkų ir nuobodų. Mano nuomone, autorius čia padarė genialų skyrimą tarp inovatyvaus dizaino ir dizaino, kuris turi būti padarytas laiko ir biudžeto rėmuose.

Vietoje pabaigos, jaučiantys poreikį pasimokyti iš tikrai patyrusio žmogaus, šioje knygoje tikrai atras perlų.