Tėvo Stanislovo (kunigo, vienuolio kapucino Algirdo Mykolo Dobrovolskio) pamokslus, išspausdintus knygoje "Apie meilę ir tarnystę", pavdinčiau labai vertingu leidiniu, vienu iš geriausių pasirinkimų skaitymui. Tai protingų,...

Tėvo Stanislovo (kunigo, vienuolio kapucino Algirdo Mykolo Dobrovolskio) pamokslus, išspausdintus knygoje "Apie meilę ir tarnystę", pavdinčiau labai vertingu leidiniu, vienu iš geriausių pasirinkimų skaitymui. Tai protingų, šviesių įžvalgų rinkinys pačiomis įvairiausimis temomis. Norisi turėti visada po ranka, atsiversti, ieškoti sprendimų kartu su šia viena iškiliausių Lietuvos asmenybių..."Jo pamoksluose - visi mūsų gyvenimo rūpesčiai. Visa, kas skauda ar teikia džiaugsmo, virsta pamokslais, išsikalbėjimais sau ir kitiems. Autorius tą daro virtuoziškai, beveik kaip poetas" (K.Stoškus - pratarmės autorius). "Tikimės, kad žodžiai tirpdantys neapykantą, skleidžiantys ramybę, meilę ir viltį, susiras naujų takelių į žmonių širdis" (T.Pažūsienė - pratarmės autorė).

Keletas Tėvo Stanislovo minčių:

"Mes norime geri atrodyti, o ne geri būti". "Jeigu Dievas mums davė protą tai, be abejo, nori, kad mes juo naudotumės. Ir jau geriau galvojant suklysti, apsirikti, negu visiškai negalvoti, gyventi inertiškai, be dvasios". "Grožis - tai atgaiva. Ypač vidinis, sielos grožis. Jis gaivina labiausiai". "Miniažmogio pamėgta veiksmažodžio forma - taip sakoma taip daroma, taip įprasta... <...> Bet tu nepasiduok! Tu bijok tokių srovių, bėk nuo jų! Sakyk: aš darysiu, aš sakysiu, aš neleisiu prapulti savo asmenybei!". "Geroji diena! Tu mums akis atveri, takus apšvieti, šiluma apgaubi. O mes kartais piktumu padarome tai, kad kai kada kai kam norisi pasakyti: "O aš pro ašaras tako nematau". "Kai susitinku kančią, aš sustoju ir tylumoje pradedu bręsti. Mano sunkiosios valandos - mano relikvijos"."Kūrėjas davė Saulei galią spalvinti rytmetį, vidurdienį, vakarą. Mūsų sukurtos saulės spalvina mūsų artimųjų dienas ir naktis, o jų spinduliai pasiekia net ir slapčiausias sielos gelmes. Ir gera, ir baugu turėti galią kurti saules"."Visi akmenys, kad ir kokie masyvūs jie būtų, anksčiau ar vėliau nustumiami į šalį"."Dvasingumas tada ir prasideda, kai atsibunda mūsų galia galvoti, spręsti protu ir meile valdyti žemę, kurią Dievas mums patikėjo".