Ši monografija – tai vienas iš retų bandymų pasiūlyti naujos švietimo filosofijos, kurios centre atsiduria terpės idėja, gaires. Nors ši idėja pasižymi turtinga istorija – ją nagrinėjo tiek gamtos mokslų, tiek filosofijos autoriai, – „terpės“ tema niekada nebuvo nuodugniau svarstyta ugdymo kontekste.

Knygoje pristatoma terpės idėjos genezė, aiškinamas jos vaidmuo įvairiuose...

Ši monografija – tai vienas iš retų bandymų pasiūlyti naujos švietimo filosofijos, kurios centre atsiduria terpės idėja, gaires. Nors ši idėja pasižymi turtinga istorija – ją nagrinėjo tiek gamtos mokslų, tiek filosofijos autoriai, – „terpės“ tema niekada nebuvo nuodugniau svarstyta ugdymo kontekste.

Knygoje pristatoma terpės idėjos genezė, aiškinamas jos vaidmuo įvairiuose teoriniuose, moksliniuose ir edukaciniuose laukuose, jos prasmė permąstoma kritinės teorijos šviesoje, taip pat pateikiami konkrečių ugdymo praktikų atvejai, įgalinantys svarstyti terpės kaip aplinkodairinio švietimo idėjos taikymo galimybes.

Vienas svarbiausių knygos pasiūlymų – kritiškai atmesti „aplinkos“ idėją, pasiūlant jai alternatyvią „terpės“ sampratą, kurios pagrindu mokymasis būtų suvokiamas kaip susvetimėjimo su pasauliu įveikos strategija, paremta santykių mezgimo ir derybų principais.