Studijoje „Teisė ir COVID-19 pandemija“ atskleidžiamas pandemijos poveikis pasirinktoms teisės sritims. Verslo teisės kontekste tirtas pandemijos poveikis sutarčių vykdymui, ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimui ir nemokumo teisei, kartu įvertinant ir taikytą mokesčių politiką, teisinį reguliavimą verslo srityje bei investuotojų teisinės padėties aspektus.
Mokslo studijoje „Teisė ir...
Studijoje „Teisė ir COVID-19 pandemija“ atskleidžiamas pandemijos poveikis pasirinktoms teisės sritims. Verslo teisės kontekste tirtas pandemijos poveikis sutarčių vykdymui, ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimui ir nemokumo teisei, kartu įvertinant ir taikytą mokesčių politiką, teisinį reguliavimą verslo srityje bei investuotojų teisinės padėties aspektus.
Mokslo studijoje „Teisė ir COVID-19 pandemija“ įvertintas pandemijos poveikis teisės į teisingą teismą įgyvendinimui, teismų darbo organizavimui, teisingumo vykdymui ir teismų procesams, skiriant ypatingą dėmesį technologijų naudojimui teisiniuose procesuose. Valstybės pareigą užtikrinti teisę kreiptis į teismą ir veiksmingą pažeistų teisių teisminę gynybą pandemija apsunkino ir dėl to, kad nebuvo specialaus teisinio reguliavimo kai kuriuose procesuose. Kita vertus, Lietuvoje pandemijos laikotarpiu veiksminga teisminė gynyba apskritai buvo prieinama, dauguma bylų buvo išnagrinėtos be nepagrįsto delsimo. Nuotoliniai teismo posėdžiai civilinėse bylose po pandemijos turėtų išlikti išimtimi, kuria gali būti naudojamasi tik atidžiai įvertinus tokios posėdžio formos tinkamumą konkrečioje byloje ir atsižvelgus į proceso dalyvių nuomonę šiuo klausimu.
Ypatingas dėmesys studijoje „Teisė ir COVID-19 pandemija“ skirtas Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentų taikymo ir vakcinacijos privalomumo klausimų teisinių aspektų analizei. Privalomos vakcinacijos atveju susiduria kelios žmogaus teisės: teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įskaitant ir teisę, kad su žmogumi nebūtų atliekamos jokios medicininės procedūros be jo ar jos sutikimo, bei visuomenės teisė į sveiką aplinką, kuri gali būti užtikrinama visuomenės imunizacijos nuo greitai plintančių infekcinių ligų būdu. COVID-19 pandemija bent jau kol kas nenulėmė išskirtinio reguliavimo, nes privalomos vakcinacijos klausimai sprendžiami pasitelkiant jau egzistuojančius žmogaus teisių ir laisvių ribojimų vertinimo kriterijus. Nėra ir pagrindo teigti, jog esama valstybių praktika leistų kalbėti apie privalomos vakcinacijos teisėtumą tarptautinio papročio pagrindu. Net ir palyginti vieningoje Europos Tarybos teisinėje erdvėje valstybės laikosi skirtingų privalomos vakcinacijos strategijų, teikdamos prioritetą savanoriškai vakcinacijai.
