Straipsnių rinkinys skirtas Lietuvos miestelių tarpukario laikotarpio istorijos, kultūros, paveldo bei to, kas apibendrintai gali būti vadinama miestelietiškumu, tyrimams. Rinkinio straipsniuose sąmoningai akcentuojamas dėmuo miestel- (miestelis, miestelėnas, miestelietiškumas), tuo liudijant siekį ar bent jau lūkestį miestelius atskleisti kaip savitą ir ypatingą reiškinį, o ne viso labo traktuoti...

Straipsnių rinkinys skirtas Lietuvos miestelių tarpukario laikotarpio istorijos, kultūros, paveldo bei to, kas apibendrintai gali būti vadinama miestelietiškumu, tyrimams. Rinkinio straipsniuose sąmoningai akcentuojamas dėmuo miestel- (miestelis, miestelėnas, miestelietiškumas), tuo liudijant siekį ar bent jau lūkestį miestelius atskleisti kaip savitą ir ypatingą reiškinį, o ne viso labo traktuoti juos kaip tiesiog didelį kaimą ar mažesnį miestą.

Miesteliai čia laikomi gyvuoju Lietuvos paveldu, kurio istorija galimai prasidėjo daugiau nei prieš 600 metų ir, nepaisant sunkmečių, tebegyvuoja iki šių dienų. O gyvuoju paveldu juos daro ne tik miestelių įteisinimas dabartinėje Lietuvos teritorinėje administracinėje sistemoje, bet būtent jų gyvasis turinys – miestelėnai, puoselėjantys ir kuriantys naujas miestelietiškas atmintis.

Tarpukario miestelių žmonės ir jų vaidmenys, erdvė ir jos dėmenys, įvykiai ir kasdienybė, paveldas, taip pat nūdienos miestelėnų savivokos ir tapatybės klausimai – tai pagrindiniai aspektai ir temos, per kuriuos tikimasi atskleisti kiek išsamesnį ir bendresnį tarpukario Lietuvos miestelių vaizdą.