Tai ne romanas, ne išgalvota istorija, o tikri, nesumeluoti ir užrašyti pokalbiai su vaikais. Skaityti buvo tikrai įdomu, o filmas pagal šią knygą taip pat sužavėjo, nes parodė, kaip tokie pokalbiai atrodo vaiko lūpomis....

Tai ne romanas, ne išgalvota istorija, o tikri, nesumeluoti ir užrašyti pokalbiai su vaikais. Skaityti buvo tikrai įdomu, o filmas pagal šią knygą taip pat sužavėjo, nes parodė, kaip tokie pokalbiai atrodo vaiko lūpomis. Tikrai įkvepianti ir sujaudinusi knyga.

Pasaulis vaikų akimis. Manau, šitaip būtų galima ją pavadinti ir apibūdinti. Rašytoja V. Juknaitė kalbina vaikus, kuriems gyvenimas nepašykštėjo išgyvenimų ir išbandymų: prarastas regėjimas, kalėjimas, pataisos...

Pasaulis vaikų akimis. Manau, šitaip būtų galima ją pavadinti ir apibūdinti. Rašytoja V. Juknaitė kalbina vaikus, kuriems gyvenimas nepašykštėjo išgyvenimų ir išbandymų: prarastas regėjimas, kalėjimas, pataisos kolonijos, ankstyvos artimųjų mirtys. Vis dėlto jie puikiai "kabinasi" į gyvenimą, sugeba juo džiaugtis ir mėgautis, ko taip trūksta daugumai žmonių. Skaitant atrodo, kad jiems tai, kas mums atrodo didžiausia nelaimė, tampa didžiausias pliusas (ne vienas teigė, kad jie nenorėtų, pvz., praregėti, nes jie nesuvokia, ką tai reiškia). Mes per dažnai juo nuvertinam arba neįvertinam, manau, tai atskleisti ir buvo rašytojos sumanymas, kuris jai patiko. Tiesiog, manau, reikia nepamiršti, kad ne visi neįgalūs (fiziškai ir/ar dvasiškai) yra tokie stiprūs ir pozityvūs. Galbūt čia kalbinti vaikai yra išimtys, bet labai teigiamos ir skatinančios persvarstyti požiūrį išimtys.