Machmūdas Darvyšas laikomas vienu novatoriškiausių mūsų laikų arabų poetų. Jo kūrybinį kelią žymi daugiau kaip 40 poezijos ir prozos knygų, milijoniniai tiražai arabų kraštuose, vertimai į daugiau kaip 30 kalbų ir daugybė literatūros apdovanojimų. Jis dažnai vadinamas palestiniečių tautos balsu – poetu, kiekvieno palestiniečio pabėgėlio ir tremtinio širdyje savo žodžio magija...

Machmūdas Darvyšas laikomas vienu novatoriškiausių mūsų laikų arabų poetų. Jo kūrybinį kelią žymi daugiau kaip 40 poezijos ir prozos knygų, milijoniniai tiražai arabų kraštuose, vertimai į daugiau kaip 30 kalbų ir daugybė literatūros apdovanojimų. Jis dažnai vadinamas palestiniečių tautos balsu – poetu, kiekvieno palestiniečio pabėgėlio ir tremtinio širdyje savo žodžio magija atkūrusiu prarastą tėvynę, – Palestinos žaizdos metraštininku.

Ankstyvojoje jo kūryboje vyrauja tremties, identiteto, prarastos tėvynės, priespaudos temos ir girdimas kovingas tonas. To laikotarpio eilėraščiai tarsi kulkos šaltakraujiškai tiksliai varpo Izraelio kuriamą politinį naratyvą. Poeto žodžiai tampa garsesni už okupanto bombas, mėtomas ant kaimyninio Libano ar šiandieninės Gazos, net jei pasaulio politiniai galios centrai dedasi kurčnebyliais. Vėlesniu etapu poetas ištrūksta iš primestų rėmų, kuriuose jis – tik tremtinys-pabėgėlis-okupuotasis; imasi tyrinėti universalias žmogiškąsias patirtis, plečia tiek turinio, tiek formos horizontus. Šio laikotarpio poezija labiau primena senąsias arabiškas kasidas, kur proza ir poezija džiaugiasi viena kitos kaimynyste.

Šioje rinktinėje sudėti pirmą kartą iš arabų į lietuvių kalbą išversti žymiausi Darvyšo eilėraščiai, apimantys visą jo kūrybinį kelią – nuo ankstyvųjų eilių iki išleistų jau po mirties – ir atspindintys virsmą nuo rezistencijos iki laisvės poeto.

Saudada Mockevičiūtė ir Ina Kiseliova-El Marassy

***

Machmūdas Darvyšas (Mahmoud Darwish) gimė 1941 m. Birvėje, Palestinoje. 1948 m. Izraeliui pradėjus palestiniečių žemių okupaciją, su šeima laikinai pabėgo į Libaną. Grįžęs po metų Birvės neberado – ji, kaip ir keli šimtai kitų palestiniečių kaimų, buvo nušluota nuo žemės paviršiaus su visais juose gyvenusiais ir tapo Izraelio naujakurių gyvenvietėmis.

Į gimtinę poetas grįžo „nelegaliai“ ir savo krašte gyveno be pilietybės dokumentų – tokiems palestiniečiams okupantas nukaldino specialų terminą – „esantys nesantieji“. 1970 m. jis pasitraukė į „savanorišką“ tremtį ir tik 1996 m., atsilaisvinus politiniams suvaržymams, vėl grįžo į Palestiną. Poetas buvo nuolatinis Izraelio jėgos struktūrų taikinys – už savo pasisakymus bei tekstus kelis kartus įkalintas. Mirė 2008 m. po širdies operacijos.