"Ant stalo stovėjo žibalinė lempa baltu gaubtu. Čiupęs ją, Rolandas padidino liepsną ir, priėjęs prie lango, apšvietė merginą.
Ji bematant atsitraukė. Jis kilstelėjo lempą, ir ji išniro iš šešėlio. Šviesa apšvietė...

"Ant stalo stovėjo žibalinė lempa baltu gaubtu. Čiupęs ją, Rolandas padidino liepsną ir, priėjęs prie lango, apšvietė merginą.
Ji bematant atsitraukė. Jis kilstelėjo lempą, ir ji išniro iš šešėlio. Šviesa apšvietė jai veidą. Sustoję visi trys įsistebeilijome vieni į kitus.
Koks savotiškas jos veidas.....
Net jei ir nugyvenčiau tūkstantį metų, greičiausiai nepamirščiau to veido, kurį štai mūsų sode mačiau pirmą kartą gyvenime, dar nieko apie šią merginą nežinodama."

Tai knygos beveik pati pradžia, 10 puslapis. Nuo būtent šitos vietos man pradėjo darytis įdomu. Nors ir skaityti buvo sunku, bet šią knygą įveikiau. Ir tuo didžiuojuos! Ji man labai patiko, labai. Nors gal ir viso labo būtų kokioje 12-oje vietoje (viso labo?) bet ją išbaigti buvo verta. Tiesa, labai supykau ant leidyklos - pusės knygos anotacijos buvo netiesa! O ištikro buvo taip:

Į Švedijoje gyvenančią gana keistą šeimą atvyksta kambarinė Karolina. Jauna, bet jau susidariusi tvirtą nuomonę apie pasaulyje vykstančius dalykus. Vaikams kambarinė tampa neatsiejama gyvenimo dalis, viską valdanti ekonomė Sveja tik ginčijasi su ja, o mama, kaip visada, tyli.... Ramiai gan lėtai slenkantis tempas verčia labiau įsijausti į kasdieninį šeimos gyvenimą, ir kaip įprastus dalykus pakeitė Karolina, kaip kiekvienas yra užsidaręs savyje, svajoja ir turi paslapčių....

Baigusi šią knygą supratau, kad galinė padėtis visišykai skiriasi nuo pradinės. Pradžioje, atrodė neįtikėtina, net neįmanoma, kad atsitiks, kaip gale. Kad žmonės visiškai pasikeis. Kad visiškai pasikeis jų gyvenimas. Neiįtikima.

Bet perskaityti rekomenduočiau daug kam. Nė kiek nesigailiu ją nusipirkusi. Ir antros dalies tikrai neatidėsiu į šalį - ji jau įrašyta į būtiniausiai nusipirkti sąrašą.

Knygą galima apibūdinti vienu žodžiu: paslaptinga.