Tai vienintelė negrožinė knyga iš sąrašo ir, neabejodama galiu pasakyti, kad ji sunkiausiai leidosi perskaitoma. Tačiau labai platus U. Eco aptartų temų spektras neleido visiškai užversti knygos. Žinoma, labiausiai domino...

Tai vienintelė negrožinė knyga iš sąrašo ir, neabejodama galiu pasakyti, kad ji sunkiausiai leidosi perskaitoma. Tačiau labai platus U. Eco aptartų temų spektras neleido visiškai užversti knygos. Žinoma, labiausiai domino tai, kas susiję su literatūra. Gal dėl to "Hugo, helas! Pertekliaus poetika" ar "Aš esu Edmonas Dantesas!" įsiminė labiausiai. Savitai nuteikė ir mintys apie ugnies prasmes ar lobių ieškojimą. Šypsojausi skaitydama apie pagal griežtas taisykles sukonstruotą šalį "Kiekvienoj šaly savi papročiai". Tarsi į nuotykių pasaulį nukėlė "Kodėl salos niekada nepavyksta vėl rasti".

Kaip matote iš kelių čia paminėtų pavadinimų, temų spektras tikrai gana platus. Tai neleidžia abejoti U.Eco erudicija, originalumu. Smalsus skaitytojas tikrai ras sau artimų temų ir tokių, apie ką gal niekada net nemąstė.

Visgi labiausiai įsiminė pirmasis tekstas, nuo kurio ir prasidėjo knyga ir kurio pavadinimas įpintas į knygos pavadinimą. "Sukurti priešą". Šiame tekste radau nemažai senų ir naujų minčių, kodėl pasaulyje vis nerimstama, vis ieškoma dėl ko peštis... Amžina kaip pasaulis problema ir vis nauji atsakymai, o gal tiesiog senos tiesos patvirtinimai. Verta paskaityti ir tuo įsitikinti.