1926 m. gruodžio 17 d. 10 val. prezidentą Kazį Grinių su 60-jų gimtadieniu turėjo pasveikinti kariškiai. Bet jie atėjo anksčiau... Ir po to du dešimtmečius K. Grinius nešiojo nuoskaudą dėl sugadinto jubiliejaus (ir ne tik dėl jo). Tol, kol galop išliejo ją 1949–1950 m. Čikagos dienraštyje ,,Naujienose“ paskelbtuose interviu bei atsiminimuose. Jie ir tapo šios knygos pagrindu.

Taip pat...

1926 m. gruodžio 17 d. 10 val. prezidentą Kazį Grinių su 60-jų gimtadieniu turėjo pasveikinti kariškiai. Bet jie atėjo anksčiau... Ir po to du dešimtmečius K. Grinius nešiojo nuoskaudą dėl sugadinto jubiliejaus (ir ne tik dėl jo). Tol, kol galop išliejo ją 1949–1950 m. Čikagos dienraštyje ,,Naujienose“ paskelbtuose interviu bei atsiminimuose. Jie ir tapo šios knygos pagrindu.

Taip pat knygoje – ir jos sudarytojo prof. R. Misiūno studija, skirta K. Griniaus atsiminimų išprovokuotai 1950–1955 m. išeivių spaudoje diskusijai apie 1926-jų perversmą. Pristatomi ir K. Griniaus, ir kitų amžininkų atsiminimai (K. Škirpos, P. Plechavičiaus, V. Grigaliūno-Glovackio bei kitų), ir straipsniai, kurių autoriai, kitąsyk remdamiesi savo atsiminimais, analizavo perversmo priežastis bei pasekmes.

Tai buvo pirma, 1926-jų perversmui skirta diskusija išeivių spaudoje, liudijanti, kaip jį matė jo priešininkai bei šalininkai XX a. 6 deš. pradžioje.