Ši knyga apie tai, kaip Lietuvos akademinis jaunimas per studijas Vakarų Europos universitetuose XX a. pradžioje modernino Lietuvą, kūrė ją vis labiau į Vakarų Europą panašėjančią. To siekta, studijuojant pas daugelį žymių Vakarų mokslininkų, stovėjusių ano meto Vakarų civilizacijos priekyje: kvantų mechanikos kūrėjus A. Einšteiną, M. Plancką, E. Schrödingerį, D. R. Hartree,...

Ši knyga apie tai, kaip Lietuvos akademinis jaunimas per studijas Vakarų Europos universitetuose XX a. pradžioje modernino Lietuvą, kūrė ją vis labiau į Vakarų Europą panašėjančią. To siekta, studijuojant pas daugelį žymių Vakarų mokslininkų, stovėjusių ano meto Vakarų civilizacijos priekyje: kvantų mechanikos kūrėjus A. Einšteiną, M. Plancką, E. Schrödingerį, D. R. Hartree, matematinės logikos pradininkus D. Hilbertą ir P. Bernaysą, aibių teorijos kūrėją G. Cantorą, įvairių filosofijos krypčių atstovus: K. Jaspersą, M. Heideggerį, E. Husserlį, E. Grisebachą, E. Cassirerį, P. Natorpą, H. Drieschą, W. Wundtą, N. Hartmanną, H. H. Delacroix, J. Maritainą..., „naujojo auklėjimo“ sistemų kūrėjus: G. Kerschensteinerį, M. Montessori, O. Decroly, P. Petereseną, W. Sterną, W. F. Foersterį ir kitus, taip pat tiriant įvairias Vakarų socialinio gyvenimo formas, jas kritiškai vertinant.

Tai lėmė, kad teorinės sąmonės lygmeniu Lietuvoje iš esmės buvo žinomos beveik visos pagrindinės ano meto Vakarų Europos mokslų idėjos, tarp jų – kvantinės fizikos, kosminio spinduliavimo, mikrobiologijos, genetikos, matematinės logikos, geopolitikos, aeronautikos, „naujojo auklėjimo“, vyraujančios meno tendencijos, įvairios socialinio susitvarkymo koncepcijos, jų praktika. Į jas orientuojantis, daugeliu atvejų ir buvo kuriama Lietuvos socialinė ir dvasinė tikrovė.

Vakarų civilizacijos laimėjimais sustiprinusi savo kūrybą ano meto Lietuva per palyginti trumpą laiką buvo pasiekusi stebėtinų laimėjimų visose ūkio ir kultūros srityse, nors 1919 m. kėlėsi iš totalinių griuvėsių. Recenzentai linkę monografiją vertinti kaip „vieną vertingiausių Lietuvos švietimo istorijos veikalų“ (prof., habil. dr. A. P. Ažubalis).