Į liepos mėnesio skaitinį nespėjau, o pamačius šį, pirma mintis buvo "o nee, meilės romanas, neskaitysiu". Bet mane nepaprastai sužavėjo šios knygos viršelis. Toks gaivus, kvepiantis alyvom, net labiau pavasariškas nei...

Į liepos mėnesio skaitinį nespėjau, o pamačius šį, pirma mintis buvo "o nee, meilės romanas, neskaitysiu". Bet mane nepaprastai sužavėjo šios knygos viršelis. Toks gaivus, kvepiantis alyvom, net labiau pavasariškas nei vasaros pabaigos. 😍

Anotacijoje kalbama apie tris veikėjus, priėjusius savo gyvenimo ribą - "viskas, nebegaliu!". Palūžusios sielos, paslaptingasis ponas Žanas ir jo stebuklų ateljė, kurioje sielos atgyja.. Daug žadantis aprašymas 😊

Per puslapius akys vedė gana greitu tempu, skyriai neilgi, kiekviename savo istorijos dalį pasakoja vis kitas iš trijų knygos herojų. Visi jie skirtingi. Kiekvienas su savomis sielos žaizdomis, nemaloniomis gyvenimo patirtimis, stipriu jausmų pasauliu. Tačiau visus juos vienija vidinis skausmas ir ta riba, kurią priėjus norisi rėkti, dingti, sprogti ar net mirti.. 😔

Ir visų jų likimai atsiduria Žano iš "Stebuklų ateljė" rankose, nors.. Visgi tai yra jų pačių rankos, tik su maža kito pagalba iš šalies. Kurios taip kartais trūksta realiame gyvenime. 🙈

Kyla klausimas, kiek "švari" yra ta Žano sukurta "sielų gelbėjimo programa". Žanas juk taip pat žmogus, su sava patirtimi, kuri galbūt ir paskatino jį to imtis. Sujungti žmones. Parodyti jiems kelią. Pastūmėti. Padrąsinti. 🌟

Mano lūkesčiai perskaičius nebuvo patenkinti. Istoriją įsivaizdavau kitokią. Visgi galvojant dabar apie ją, susigulėjus mintims, lieku su pagrindine išsinešta mintimi, kaip mūsų gyvenimai turi įtakos kitų per gyvenimą sutinkamų žmonių gyvenimams ir kaip kartais atsitiktinai sutiktasis gali pagydyti mūsų palaužtą sielą. 💛