Keistai su ta knyga. Joje labai taikliai pagauti tam tikri psichologiniai niuansai. Vienų neatpažinau, kitus netgi labai. Ir pastarųjų paaiškinimą galėjau sau pasimatuoti, vos ne kokį psichoterapinį darbą su savim padirbėti....

Keistai su ta knyga. Joje labai taikliai pagauti tam tikri psichologiniai niuansai. Vienų neatpažinau, kitus netgi labai. Ir pastarųjų paaiškinimą galėjau sau pasimatuoti, vos ne kokį psichoterapinį darbą su savim padirbėti. Maniškiai buvo su neįgalumu ir pavydu. O ten, kur nueina į tikėjimu, kad esi mylėtinas dar kitaip viskas atrodyti pradėjo. Pradžioje galvojau, kad tai bus viena iš tų knygų, kuriose išlieta gera dozė gyvenimo optimizmo su pertekliniais aprašymais, koks turi būti ir koks neturi būti. Arba ypač nemėgstu, kai teigiamos nuvalkiotos tiesos, pvz. mylėk save. Ir viskas. Galingas gabalas aprašo, kaip būna, jei nemylėsi ir trumputė pastraipa, kad tavo pasveikimas meilėje sau, kad ir ką tai reikštų šiaip jau. Atiduodu pagarbą autoriui už nudirbtą darbą. Atrodo ne iš teorijos, o praktikos knygą rašyta.