Apriboti skaistumą, kaip kad buvo daroma, tik iki juslių apmarinimo reiškia paversti jį žmogaus skurdinimo įrankiu. Kartu tai reiškia, kad ši sudėtinga sąvoka yra klaidingai suprantama, pateikiama ir taikoma.

Tikiuosi, kad ši knyga man padės išlaisvinti „skaistumą“ iš pernelyg ankštų kategorijų nelaisvės, leisti jam atsitiesti, išsirąžyti, laisvai kvėpuoti, galbūt net dainuoti. Tokius...

Apriboti skaistumą, kaip kad buvo daroma, tik iki juslių apmarinimo reiškia paversti jį žmogaus skurdinimo įrankiu. Kartu tai reiškia, kad ši sudėtinga sąvoka yra klaidingai suprantama, pateikiama ir taikoma.

Tikiuosi, kad ši knyga man padės išlaisvinti „skaistumą“ iš pernelyg ankštų kategorijų nelaisvės, leisti jam atsitiesti, išsirąžyti, laisvai kvėpuoti, galbūt net dainuoti. Tokius įvaizdžius vartoju tyčia. Jei skaistumas nėra bent truputėlį pilnakraujis, tada jis ne tikras, o apsimestinis. Aš iš dalies remsiuosi analize, iš dalies – pavyzdžiais. Jei jus suglumins mano užmojo mastas, turėkite kantrybės. Taip ir turi būti, nes – tikiuosi, neprieštarausite – įžengiame į lauką, kurio toliai ir platybės siekia toli, labai toli.