Genialaus vokiečių rašytojo Johanno Wolfgango Goethe's (1749–1832) romanas „Sielų trauka“ pasirodė 1809 metais. Iki šių dienų literatūros tyrėjai šį kūrinį vertina kaip meistriškiausią ir giliaprasmiškiausią rašytojo romaną. „Sielų traukoje“ papasakota istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtinga, bet romanas išsiskiria meniška kompozicija, subtiliu psichologizmu.

Thomas...

Genialaus vokiečių rašytojo Johanno Wolfgango Goethe's (1749–1832) romanas „Sielų trauka“ pasirodė 1809 metais. Iki šių dienų literatūros tyrėjai šį kūrinį vertina kaip meistriškiausią ir giliaprasmiškiausią rašytojo romaną. „Sielų traukoje“ papasakota istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtinga, bet romanas išsiskiria meniška kompozicija, subtiliu psichologizmu.

Thomas Mannas teigė, kad romano veikėjai gyvenimiški ir įtikinami, kartu jie iškyla kaip simboliai, tarsi taisyklingai sugrupuotos šachmatų figūros, dalyvaujančios aukštos intelektinės įtampos žaidime. Goethe's herojai tik tada patiria tikrą laimę, kai išmoksta paaukoti asmeninius troškimus bendrijai. Toks vieno iš talentingiausių pasaulio rašytojų humanizmo „dvasinis moralinis mastelis“!

Knygoje autorius gvildena keturių žmonių tarpusavio santykius, meilės ir aistros kolizijas. Personažai – taurūs, pasiryžę atsižadėti asmeninės laimės vardan aukštesnių ir humaniškesnių tikslų. Mylinčių žmonių mistiškas artumas, fatališka aistra, instinktai, kaip demoniška jėga, keičia veikėjų gyvenimus, net nenujaučiant tykančios grėsmės. Romano herojai išgyvena stiprias emocijas, gyvenimiškas situacijas, kurios nesikeičia šimtmečių tėkmėje.

Romano aktualumas ir šiandien nekelia abejonių, priversdamas skaitytoją susimąstyti apie tikrąsias ir nekintamas žmonijos vertybes.