Originalus autoriaus sumanymas- remdamasis moderniomis teorijomis Romualdas Grigas bando gilintis į mūsų protėvių etosą (paprotys, įprotys, charakteris, tradicija) sandūroje su krikščionybe. Dabartis be praeities gali...

Originalus autoriaus sumanymas- remdamasis moderniomis teorijomis Romualdas Grigas bando gilintis į mūsų protėvių etosą (paprotys, įprotys, charakteris, tradicija) sandūroje su krikščionybe. Dabartis be praeities gali plėtotis, bet ji bus be pamatinio orientyro, blaškoma tai vienų, tai kitų jėgų. Išskirtinis lietuvio santykis su Gamta, Visata išreiškia labiau gyvenimo būdą nei tikėjimą. Lietuviui būti gamtos dalimi savaime suprantamas, įgimtas dalykas.

Laisvai interpretuojami istoriniai faktai knygoje aiškinami tuo, kad jiems liudyti nelikę nei asmenybių, nei dokumentų, tik įspūdingiausias protėvių paveldas- piliakalniai. Mūsų protėvių kultūra priklausė rašto neturinčioms civilizacijoms. Tai- žodinės istorijos ir žodinės tradicijos kultūra. Buvo šventai tikima žodžiu, žyniai kultūrinę atmintį perduodavo iš lūpų į lūpas.

Įdomi autoriaus hipotezė Lietuvos vardą kildinti nebūtinai iš mums įprasto vietovardžio ar upeliuko pavadinimo- galbūt šaknis liet- galėjo atsirasti nuo "sulieti" ar "sulydyti"- nuo pastangų suburti, sutelkti gentį.

Šioje knygoje ne vien hipotezės ir filosofiniai apmąstymai- ypač giliai įsiminė vienas faktas iš "Livonijos kronikų"- tiesiog sukrečiantis įvykis- ritualinė 50 moterų savižudybė žuvus jų vyrams- tikėjimas kitame pasaulyje vėl gyventi su jais. Ar to įvykio perpasakotojas skaičių padauginęs, ar tai pavienis įvykis- jei ne atsitiktinis Livonijos dvasininko buvimas tame kaime, to fakto pasaulis būtų nesužinojęs- lietuviai kronininkų neturėję. Dramatiškas, tragiškas siužetas šių dienų filmui...