Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus sucementuojančios sąvokos?

Knygoje apžvelgiami būdingiausi lietuvių dailės kritikos ir dailėtyros terminai, populiarūs (daugiausia Vilniaus) meno sistemoje maždaug nuo 1990 m. iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Jie liudija kapitalizmo...

Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus sucementuojančios sąvokos?

Knygoje apžvelgiami būdingiausi lietuvių dailės kritikos ir dailėtyros terminai, populiarūs (daugiausia Vilniaus) meno sistemoje maždaug nuo 1990 m. iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Jie liudija kapitalizmo nuostatų įsigalėjimą. Vartojant aptariamas sąvokas šiandienė estetika atrodo nekvestionuotina ir universali, tačiau iš tiesų ir ji pati, ir kalbėjimo apie ją būdai, anot knygos autorių, atspindi valdančiosios klasės pozicijas, struktūruojančias ideologinį meno sistemos pamušalą. Redas Diržys ir Kęstutis Šapoka atskleidžia kai kurių dailės terminų atsiradimo aplinkybes, analizuoja populiarumą, vėliau keitimą kitais terminais, jų sąsajas su konkrečiomis interesų grupėmis ir plačiąja geopolitine bei sociokultūrine aplinka. Ši knyga – tai dialogo forma parašytas veikalas, skirtas sąvokų kapitalizmui.

Redas Diržys (gim. 1967 m.) – psichodarbininkas, šiuo metu eina Alytaus dailės mokyklos direktoriaus pareigas, propaguoja kontrkultūrą ir trišalį futbolą.

Kęstutis Šapoka (gim. 1974 m.) ‒ šiuo metu dirba vyresniuoju mokslo darbuotoju ir metodininku-tyrėju.