Knyga, kurią skaičiau metus laiko. Vis padėdavau, vėl pasiimdavau, įsitraukdavau. Tuomet tapdavo sudėtinga dėl vartojamų pavardžių, kito ir kitos kalbos intarpų, tuomet vėl padėdavau knygą į šalį ir griebdavausi naujos....

Knyga, kurią skaičiau metus laiko. Vis padėdavau, vėl pasiimdavau, įsitraukdavau. Tuomet tapdavo sudėtinga dėl vartojamų pavardžių, kito ir kitos kalbos intarpų, tuomet vėl padėdavau knygą į šalį ir griebdavausi naujos. Tačiau visgi baigiau ją skaityti, pabaiga buvo gana lengva ir linksma. Šiaip visa knyga gana linksma, apie kareivį Šveiką, kuris laikomas didžiausiu karo idiotu, tačiau jo paprastumas, pasakymų neinterpretavimas, o supratimas taip, kaip pasakyta, žavi. Tai charakteris, kuris ir žavi ir tuo pačiu erzina, su nuolatinėmis savo istorijomis apie viską ir visus. Visgi klasika.