Istorinio romano „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ autorius Vytis Laurynas Palūkstis sugrįžta nauju – poeto – amplua!

„Satyros ir nimfai“ – tai antroji Vyčio Lauryno Palūksčio knyga, kurioje dogmomis ir gyvenimo štampais tapusios mūsų laikmečio „tiesos“ negailestingai pliekiamos čaižiu grotesko, ironijos ir satyros rimbu. Naudodamas įvairias išraiškos formas – nuo hegzametro...

Istorinio romano „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ autorius Vytis Laurynas Palūkstis sugrįžta nauju – poeto – amplua!

„Satyros ir nimfai“ – tai antroji Vyčio Lauryno Palūksčio knyga, kurioje dogmomis ir gyvenimo štampais tapusios mūsų laikmečio „tiesos“ negailestingai pliekiamos čaižiu grotesko, ironijos ir satyros rimbu. Naudodamas įvairias išraiškos formas – nuo hegzametro ar soneto iki verlibro ar tradicinio ketureilio – autorius drąsiais poetiniais štrichais piešia savąjį šių dienų pasaulio vaizdinį. Žinia, kartais palikdamas vietos ir poetinei lyrikai...

... Donelaitiškas žodingumas, tarmės ir iškilmingas senųjų laikų stilius susiduria su šiuolaikine naujakalbe, sukurdami metaforos netikėtumą ir ironijos eleganciją – visa tai tampa galinga scena ant jos besirutuliojančiam tuštybių mugės ir maskarado veiksmui. – Daiva Tamošaitytė

Vytis Laurynas Palūkstis – akylas stebėtojas, kuriam rūpi istorija ir jos aidai dabartyje. Poezijos rinktinė „Satyros ir nimfai“ prasideda nuotaikingomis nūdienos tikrovės atkarpėlėmis: kiekvienas vaizdas sodrus, gyvas, net kinematografiškas. Donelaitiškas žodingumas, tar̃mės ir iškilmingas senųjų laikų stilius susiduria su šiuolaikine naujakalbe, sukurdami metaforos netikėtumą ir ironijos eleganciją – visa tai tampa galinga scena ant jos besirutuliojančiam tuštybių mugės ir maskarado veiksmui.

II dalyje „Interliudai“ ir III dalyje „Dienoraščiai“ spalvingų personažų mizanscenas keičia trapūs filosofiški peizažai ir taupiomis priemonėmis tapomi nostalgiški prisiminimai. IV dalyje „Paskyrimai ir P. S.“ iškyla iškalbingi žinomų Lietuvos asmenybių portretai, o visa rinktinė baigiama savireflektyviu paties autoriaus autoportretu. Lyrinis subjektas kalba savita įvaizdžių, raktinių žodžių ir prasmių kalba, kuriai labai svarbus moralinis dėmuo. – Daiva Tamošaitytė