Tai jau aštuntoji mano perskaityta Hario Hūlės serijos knyga. Ir kiekviena man patinka vis labiau. Įtemptas, nenuspėjamas siužetas. Vis labiau man patinkantis pagrindinis veikėjas - detektyvas Haris Hūlė. Sakyčiau su kiekviena...

Tai jau aštuntoji mano perskaityta Hario Hūlės serijos knyga. Ir kiekviena man patinka vis labiau. Įtemptas, nenuspėjamas siužetas. Vis labiau man patinkantis pagrindinis veikėjas - detektyvas Haris Hūlė. Sakyčiau su kiekviena knyga vis labiau atsiskleidžia jo vidinis pasaulis, jausmai.
Šioje knygoje labai įdomiai buvo supintos kelios istorijos: praeityje tėvo skriaudžiamas, mirtį suvaidinęs vaikinas; merginą įsimylėjęs ir viso kaimo akivaizdoje pažemintas vyrukas; keletas atrodo lyg atsitiktinių veikėjų. Taip pat prisimenama ir "Sniego senio" istorija.
Šioje knygoje nemažai ir asmeninių Hario rūpesčių - simpatiją rodanti nauja kolegė, mirties patale gulintis tėvas, galvoje besisukančios mintys apie Rakelę.
Kraupios žmogžudystės, kurias aiškinantis tenka nukeliauti net ir į Afrikos žemyną.
Rekomenduoju visiems mėgstantiems detektyvus, įtampą, netikėtus siužeto vingius, neįprastus veikėjus.

Kad ir kaip mėgstu Jo Nesbo ir jo pagrindinį veikėją Harį Hūlę, bet šią knygą skaičiau turbūt ilgiausiai iš pastarųjų autoriaus parašytų knygų. Pradžia buvo tikrai verta dėmesio: netrūko aštraus siužeto, šiurpių...

Kad ir kaip mėgstu Jo Nesbo ir jo pagrindinį veikėją Harį Hūlę, bet šią knygą skaičiau turbūt ilgiausiai iš pastarųjų autoriaus parašytų knygų. Pradžia buvo tikrai verta dėmesio: netrūko aštraus siužeto, šiurpių nusikaltimo scenų, daugybės veikėjų ir nežinios, kaip ir dėl ko įvyko vienas ir kitas nusikaltimas. Tačiau vėliau knyga tapo labai ištempta ir darėsi nuobodu skaityti, nes atrodo, kad ir pats Haris Hūlė mažai dominavo tiriant padarytus nusikaltimus. Jis lyg tapo antraeiliu veikėju ir vietą užleisdavo kitiems savo kolegoms. Šioje dalyje Haris Hūlė pasirodė kiek kitoks: nuolatos vartojantis ne tik alkoholį, bet ir narkotikus, susipainiojęs savo jausmuose tarp mylimos moters Rakelės ir jam dėmesį rodančios kolegės, mylintis ir gerbiantis savo tėvą, kuris guli mirties patale ir galiausiai užsimenantis apie savo mylimą rašytoją Bukovskį. Skaitydama susidariau įspūdį, kad jis lyg ir bando susitapatinti su mėgiamu rašytoju, gyventi tą šelmišką bei palaidą viengungio gyvenimą. Jei ne Haris Hūlė su savo lakoniška vaizduote ir analitiniu protu, tai šios dalies būčiau ir neperskaičius.

Įdomu, painu, netikėta. Ne visada supranti ar tai autoriaus fantazija, ar dalykai, kurie kažkur iš tiesų egzistuoja. Skaičiau visą Hario Hūlės seriją iš eilės ir ši istorija nėra man labiausiai patikusi. Tiems, kas dar...

Įdomu, painu, netikėta. Ne visada supranti ar tai autoriaus fantazija, ar dalykai, kurie kažkur iš tiesų egzistuoja. Skaičiau visą Hario Hūlės seriją iš eilės ir ši istorija nėra man labiausiai patikusi. Tiems, kas dar neskaitė, prieš pradedant šią knygą reikėtų perskaityti "Sniego senį" - daug dalykų skaitant bus aiškesni