Andre Maurois

Romanas "Rugsėjo rožės"(1956 m.)

Tyto alba, Vilnius 2005

212 psl.



"Rugsėjo rožės", tai knyga, kurios siužeto pagrindas klasikinis meilės trikampis. Jis - šešiasdešimtmetis romanistas Gijomas Fontanas....

Andre Maurois

Romanas "Rugsėjo rožės"(1956 m.)

Tyto alba, Vilnius 2005

212 psl.



"Rugsėjo rožės", tai knyga, kurios siužeto pagrindas klasikinis meilės trikampis. Jis - šešiasdešimtmetis romanistas Gijomas Fontanas. Dvi jo moterys: Polina Fontan - ištikima draugė ir tvirtas ramstis atlaikantis ne tik visus keturis namų kampus, bet ir pasinaudojanti savo įtaka, kad iškeltų savo vyrą ant šlovės pjedestalo bei Doloresa Garsija - talentinga Peru teatro aktorė, žavinga čigonė sugebanti užkariauti bet kurį jos įsigeistą vyrą, o taip pat, gaivus jaunystės gūsis, spalvotas nuotykis Gijomo senatvėje.

Nors ir labai mylėdamas savo sutuoktinę, išvykęs dėstyti paskaitų į egzotiškąją Pietų Ameriką, Fontanas užmezga dvidešimties dienų karštą meilės romaną su perpus jaunesne Lolita, kurį pratęsia ištisi metai kupinų meilės laiškų Gijomui grįžus į Paryžių. Doloresoje rašytojas atranda poeziją, švelnumą, romantiką - visą tai, ko Polina, besislėpdama po tvirtos, ryžtingos ir visad teisios moters kauke, per dvidešimt penkerius santuokos metus pamiršo. Deja, pačiai Lolitai šis meilės nuotykis tik dar vienas profesionaliai atliktas vaidmuo, kad pasiektų tikrąjį tikslą - Paryžiaus teatro sceną.

Pabaigoje, kaip ir dera meilės romanui, viskas susiklosto gerai. Veikėjai supranta savo klaidas ir sugeba jas ištaisyti. Kiekvienas šio trikampio herojų iš naujo atranda save bei permąstęs savo gyvenimą priima sprendimą nulemsiantį tolimesnį gyvenimą. Polina susitaiko su Gijomu ir jam atkleidžia, nes suvokia, kad būtent jos šiurkštumas privertė vyrą ieškoti šilumos kitur. Gijomui atsiveria akys, kai galų gale jis suvokia, kad jokios kitos moterys negali pakeisti jo vienintelės tikros sielos draugės Polinos. Na o Doloresa - patyrusi fiasko po bandymo tapti tikra aktore Paryžiuje, nutaria palikti Gijomą ramybėje.

Šis romanas - subtilus, santūrus, bet kartu ir kupinas jausmo. Skaitydamas Gijomo meilės laiškus Doloresai gali jausti ore tvyrantį ilgesį, troškimą būti kartu. Skaitant Polinos dialogus, suima pyktis dėl jos snobizmo ir trumparegiškumo. Veikėjai pavaizduoti gyvi, tikroviški, spalvingi. Kiekvienas turi savitą charakterį, ir netgi kalbėjimo manierą. Pats tekstas taip pat skaitomas lengvai ir greitai.

Vis dėlto, šita knyga nepalieka neišdildomo įspūdžio, kokį galbūt ji galėjo palikti prieš penkiasdešimt metų, kai buvo parašyta. Kaip dabartinio pasaulio pramogų ir literatūros skaitinių įvairovės išlepintam skaitytojui, man ji pasirodė per blanki ir per daug greit užmirštama.