Juozas Kėkštas (tikr. Juozas Adomavičius) (1915–1981) – vienas labiausiai pamirštų žemininkų, jo poezijoje susiduria avangardinis ir filosofinis matmenys. Eilėraščiuose daug liūdesio, kančios, rudens, stipri mirties tematika, ryžtas ir nerimas, kuris kontrastuoja su jaunatviška žaisme, troškimu keistis ir keisti pasaulį. Kūryboje skleidžiasi ir autobiografija – poeto eilėraščiuose...

Juozas Kėkštas (tikr. Juozas Adomavičius) (1915–1981) – vienas labiausiai pamirštų žemininkų, jo poezijoje susiduria avangardinis ir filosofinis matmenys. Eilėraščiuose daug liūdesio, kančios, rudens, stipri mirties tematika, ryžtas ir nerimas, kuris kontrastuoja su jaunatviška žaisme, troškimu keistis ir keisti pasaulį. Kūryboje skleidžiasi ir autobiografija – poeto eilėraščiuose jaučiasi klajonė po pasaulį, nežinomybė, nuolatinis bandymas surasti namus, pasiklydimas, begalinis troškimas susikurti laimę.

Eilėraščiai atrinkti iš pirmųjų poezijos rinkinių „Toks gyvenimas“ (Vilnius, 1938 m.), „Rudens dugnu“ (Roma, 1946 m.), „Staigus horizontas“ (Roma, 1946 m.) ir „Ramybė man“ (JAV, 1951 m.), taip pat eilėraščiai iš ciklo „Negyvo angelo daina“, publikuoti rinktinėje „Etapai“ (Venta, 1953 m.). Naujoji rinktinė – Kėkšto poezijos koncentratas.