Labai mėgstu skaityti istorines knygas. Nepaprastai žavi Antikos laikus primenančios istorijos. Šįkart jau knygos viršelis skelbia, kad bus kalbama apie Romos priešus. O narsiųjų romėnų priešai, šiuo atveju, mūsų...

Labai mėgstu skaityti istorines knygas. Nepaprastai žavi Antikos laikus primenančios istorijos. Šįkart jau knygos viršelis skelbia, kad bus kalbama apie Romos priešus. O narsiųjų romėnų priešai, šiuo atveju, mūsų protėviai. Taip, tai istorinis romanas apie baltų gentis, stojusias į kovą su stipriais priešais. Tai istoriją apie kovų, kurios vėliau bus vadinamos Gotų karais, pradžią.

Negaliu tvirtinti, kad romano kalba paliko neišdildomą įspūdį, tačiau kartais gal kiek ir šypseną keliantys saulutės, mėnulio, Giltinės, Lemties pasikalbėjimai savitai jungia pasakojimą į vientisą istoriją. Juolab, kad baltų tikėjimas buvo neatsiejamas nuo gamtos jėgų.

Kaip lietuvė, visgi vertinu R. Drakšo ryžtą sukurti romaną apie pirmąjį baltų genčių vadą Knyvą. Apie jo bendražygius ir rėmėjus Kernių, Kauną, Vykintą, Skomantą ir kitus narsius ir tik istorijos vadovėliuose daugiau ar mažiau minimus žmones. Knygoje autorius pateikia ir to metų genčių skirtybių panoramą, vaizdingas epizodas, kai vykdomas aukojimo ritualas.

"Romos priešai" - romanas, leidžiantis didžiuotis savo protėviais. Kadangi mes neturime daug grožinių knygų apie savo krašto praeitį, ši tikrai verta dėmesio. Kad ir kokius trūkumus bandytume įžvelgti, turime pripažinti, kad sausi istorijos faktai įlieti į grožinio kūrinio srautą, tampa daug patrauklesni, paveikesni ir artimesni.