Lenkiu galvą pagarbiai šiam kūriniui ir apskritai visai Šekspyro kūrybai. Tai atvejis, kada man nepatinka pačios istorijos perteikimas, bet veikėjai, siužeto vingiai ir svarstomos problemos mane prikausto ir priverčia...

Lenkiu galvą pagarbiai šiam kūriniui ir apskritai visai Šekspyro kūrybai. Tai atvejis, kada man nepatinka pačios istorijos perteikimas, bet veikėjai, siužeto vingiai ir svarstomos problemos mane prikausto ir priverčia susimąstyti. Ir šiais laikais meilė aktuali, nes mes vis dar išlikome žmonėmis, nors aplinka pasikeitė. Šekspyras meistriškai sugebėjo pasišaipyti iš naivios, nors ir tyros, meilės. Atskleidė šiuo kūriniu, kur gali nuvesti jaunatviškas maksimalizmas, sumišęs su perdėtu idealizavimu. Deja, dar ir iki šios dienos daug žmonių nesugeba įžvelgti gilesnės potekstės "Romeo ir Džiuljetos": mato ne meistriškai perteiktą absurdą, bet nelaimingą meilės istoriją.