Įpusėjusi skaityti knygą labai raukiausi ir žadėjau sau niekada daugiau neatsiversti tokio tipo literatūros. Nors skaitėsi labai lengvai, greitai ir maloniai, bet mane erzino tai, kad negalėjau būti tikra, skaitau tik faktais...

Įpusėjusi skaityti knygą labai raukiausi ir žadėjau sau niekada daugiau neatsiversti tokio tipo literatūros. Nors skaitėsi labai lengvai, greitai ir maloniai, bet mane erzino tai, kad negalėjau būti tikra, skaitau tik faktais paremtą teiginį, ar stipriai pagražintą tekstą. Viena vertus tai romanas (o romanuose, kaip žinia, autoriaus fantazija gali lietis laisvai), kita vertus - istorinis (o čia jau nelabai gražu prikurti kažką savo). Vis gi, nors ir raukydamasi, skaitymą tęsiau. Nes Rasputino gyvenimo istorija ir pati asmenybė labai įdomi ir netradicinė. Ir kuo toliau skaičiau, tuo labiau į viską žiūrėjau autoriaus akimis, pamiršdama abejoti ir kvestionuoti tekstą (o tai pliusas tekstui ir minusas man). Tačiau vos užvertusi paskutinį romano puslapį, puoliau "googlinti" ir tikrinti įsimintus teiginius apie Rusijos šventojo pasileidėlio gyvenimą. Žinoma, ne viskas atitiko, ne visi knygoje pateikti faktai sutapo su internete pateikiama informacija. Vis gi, istorija gan slidus mokslas, nors kalbame apie faktus, labai daug kas priklauso nuo požiūrio, skirtingi istorikai tą patį reiškinį gali matyti visiškai skirtingai. Prisimenu savo vieno dėstytojo pasakytą mintį, kad lietuviai puikiai žino kada buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas, tačiau negali pasakyti kur jis palaidotas. O baltarusai atvirkščiai: nors nežino Mindaugo karūnavimo datos, tačiau dėl jo palaidojimo vietos neabejoja. Slidi ta istorija.

O knygą vertinu pačiu aukščiausiu balu. Maloniai parašyta ir skatina nepriimti pateikto teksto kaip neginčijamos tiesos, skatina pasidomėti plačiau.