Alfonso Perez Agote - baskų sociologas, ilgą laiką tyrinėjantis baskų nacionalizmo klausimą, analizuojantis dabartinę situaciją šiame kalnuotame Ispanijos regione, pasaulyje dažnai žinomam kaip teroristinės grupuotės ETA...

Alfonso Perez Agote - baskų sociologas, ilgą laiką tyrinėjantis baskų nacionalizmo klausimą, analizuojantis dabartinę situaciją šiame kalnuotame Ispanijos regione, pasaulyje dažnai žinomam kaip teroristinės grupuotės ETA gimimo vieta. A.P.Agote yra pirmasis mokslininkas, pradėjęs tyrinėti ispanų visuomenę po diktatoriaus gen. Francisco Franco mirties 1975-aisiais. Iki tol "baskų nacionalizmo" tema buvo tabu, kurio niekas nedrįso liesti.
Autorius knygoje "The social roots of Basque nationalism" remiasi XIX a. pab.-XX a. pr. vyravusia sociologinės krypties mintimi, jog visuomenė/sociumas yra ne individų suma, o jų asociacijos sukurta autonomiška ir konkreti tikrovės sfera, kurios raida vyksta tik pagal jos pačios vidinius dėsnius. Tai reiškia, kad visuomenė yra sudaryta ne iš pavienių žmonių, formuojančių jos veidą, o greičiau yra tam tikras žmonių grupių junginys. Tokiu atveju nebelieka asmeninio individualumo, atsiranda tik grupės identitetas.
Knygoje A.P.Agote apžvelgia teorinius identinteto ir nacionalizmo klausimus, tačiau daug įdomiau skaityti jo įžvalgas apie konkretų pavyzdį - Ispaniją ir jos veidą prieš ir po pilietinio karo 1936-1939-aisiais.
Pilietiniame kare pergalę šventęs gen. F.Franco šalyje įvedė diktatūrą, siekė sujungti iki tol autonomiškas buvusias dabartinės Ispanijos teritorijas. Jo valdymo politika kiek primena Lietuvos situaciją - egzistavo viena Partija, viena Tiesa ir viena Nuomonė. Tie, kas buvo prieš ją, buvo prieš visą valstybę. O to F.Franco atleisti negalėjo.
Kaip aiškina A.P.Agote, būtent F.Franco režimas lėmė baskų nacionalizmo sustiprėjimą ir jo radikalėjimą. Iki diktatoriaus valdžios Baskų kraštas (Euskadi - baskų klb.) turėjo autonominio regiono teises ir galėjo valdyti save nekreipdamas dėmesio į Ispanijos karalių politiką. Po pilietinio karo situacija pasikeitė, Baskų kraštas įtrauktas į Ispanijos teritoriją, uždrausta kalbėti baskų kalba (euskera), kultūra, tradicijos, papročiai - viskas buvo naikinama ir stengiamasi homogenizuoti. Taigi, toks socialinis kontekstas sudarė puikią nišą atsirasti radikaliai ETA (Euskadi ta Askatasuna, Euskadi ir laisvė - liet.) grupuotei, vėliau paskelbtai teroristine organizacija.
Autorius gana aiškiai ir įdomiai apžvelgia įvairias F.Franco ir post-frankistinės Ispanijos socialinio gyvenimo detales, lėmusias vieno ar kito reiškinio sustiprėjimą ar susilpnėjimą. Perskaičius šią knygą susidaro šiek tiek platesnis Baskų krašto vaizdas, o kartu ir šio regiono žmonių nacionalistiniai siekiai turėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas pamatomi iš kito kampo.
Kalbėti šia tema galima išties nemažai, todėl, kad šis mažas, vos porą milijonų gyventojų turintis Ispanijos lopinėlis turi išties ilgą ir spalvingą istoriją, savyje talpinančią begalę skirtingų pasakojimų, nutikimų ir priežasčių, kodėl yra vienaip ar kitaip. Ši knyga tikriausiai nėra tinkama pirmai pažinčiai su baskų nacionalizmu, bet neabejotinai ji išplės ir praturtins jau turimas žinias.